Patyręs ralio šturmanas, Vilniaus automobilių namų padangų ekspertas Marius Samuolis kiekvieną dieną bendrauja su padangų ieškančiais ar automobilį remontuoti besiruošiančiais vairuotojais ir pastebi, kad daugėja žmonių, kurie net nežino, kaip atidaryti variklio dangtį.
Vasara nėra tas laikas, kad vairuotojai šiam metų sezonui pultų pirkti naujas padangas. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Vyrauja nuomonė, kad nėra jokio skirtumo, kokiomis padangomis vasarą važinėti – dėvėtomis, pigiomis ar žieminėmis. Pats svarbiausias kriterijus padangų pirkėjui išlieka kaina.
Žmonės galvoja: „aš važiuoju atsargiai, man nieko nenutiks, man nereikia gerų padangų. Pats svarbiausias kriterijus padangų pirkėjui yra kaina, o kalbantis apie tai, kur žmogus važinės, kokiais greičiais, į tai jis nekreipia dėmesio.
Ypač dažnai būna, kad vyrai pirkdami padangas sau pasižiūri geresnių, o savo draugėms, žmonoms ir vaikams perka pigesnes ir prastesnes – neva, jos ramiai važinėja. O paskui būna nelaimių, kai autostradoje truputį palijus automobilį sumėto.
Pasižiūriu į nuotraukas iš įvykių ir dažnai matau, kad padangos visiškai „plikos“, visos keturios skirtingos, arba ant vienos ašies uždėtos kryptinės, ant kitos nekryptinės. Vienos padangos geriau laiko, kitos prasčiau ir taip tokie dalykai nutinka", - pastebėjo 30-metis sportininkas. - Kokie pavojai yra vasarą važinėti su žieminėmis padangomis?
- Žieminės padangos yra minkštesnio mišinio ir sušilus orui jos nelabai gerai laiko automobilį ant asfalto, o greičiai padidėja. Sušilus orui gerokai pailgėja stabdymo kelias ir posūkyje jos ne tokios stabilios.
Įveikiant posūkį turi būti mažesnis greitis. Be to, didėja degalų sąnaudos, nes minkštesnė guma sunkiau rieda. Jei pastebėjote, ir dabar kai kurių automobilių padangos posūkiuose žviegia. Tai reiškia, kad net tokiu oru jos jau nebelaiko.
– Ar vairuotojai išprusę, ateina žinodami, kokių padangų nori?
– Besidominčių yra vienetai. Dažniausiai domėjimasis baigiasi tuo, kad žmonės perskaito naujosiose Europos Sąjungos etiketėse skelbiamą informaciją.
Bet jose nurodytos tik trys kategorijos, o testuose vertinama bent 15–16 kriterijų. Į giliau slypinčius dalykus žmonės paprastai nekreipia dėmesio.
Yra ir europietiškų padangų, kurioms tos trys kategorijos priskiriamos aukštesniems lygiams, o nematomos savybės gerokai prastesnės.
– O ekologija vilniečiams rūpi?
– Tikrai ne. Rūpi tik du dalykai – kiek ilgai padangos bus naudojamos ir kiek kainuos.
Padangas galima ir per sezoną suvažinėti, ir per 6 metus nesutrinti. Nors vidutiniškai jų užtenka trims sezonams.
– Ar vilniečiai deramai rūpinasi savo automobiliais?
– Tik apie 20 proc. vairuotojų tikrai rūpinasi savo automobiliu, savo šeimos ir vaikų saugumu. Kiekvienas vairuotojas turėtų atvažiuoti į servisą du kartus per metus, nesvarbu, ar kas nors sugedo, ar ne.
Čia kaip dėl dantų gydytojų – pasitikrinti reikėtų kas pusę metų, nebūtinai ką nors taisyti, bet tikrai ne visi taip daro.
Atvažiavus kartą per du metus vienu kartu tenka sumokėti labai brangiai ir tai žmonėms skausminga. Bet kiekvienas agregatas yra tarpusavyje susijęs.
Pakaba laiko automobilį ant kelio, sugeria visus nelygumus ir kiekviena detalė sugeria po dalį apkrovos. Jei viena detalė sugenda, pakeitus ją anksčiau, ji nesugadins kitos detalės ir remontas bus pigesnis. Tai kaip žmogaus organizmas – į vieną negalavimą nekreipiant dėmesio vėliau gydymas būna sudėtingesnis ir brangesnis.
Bet kai kurie žmonės netaiso automobilio iki pat, kol jis nesubyra. Yra buvę atvejų, kad pas mus į servisą atvažiavusio automobilio negalėtume išleisti, nes jam užtektų per bortelį pervažiuoti, kad ratas nulūžtų, bet vis tiek žmogus nusprendžia dar netaisyti.
- Tikriausia, toks sprendimas atsiremia į pinigus?
- Suprantu, kad trūksta lėšų. Bet aš irgi daug ko norėčiau, tačiau suprantu, kad negaliu sau to leisti. O mūsų vairuotojai pasižiūri, kokį automobilį turi kaimynas, ir sau nori tokio paties.
Bet kiekvieno automobilio priežiūra ir išlaikymas kainuoja priklausomai nuo klasės. Tai prabangos dalykas. Bet žmonės priprato gyvendami, Žirmūnuose, dirbdami Žirmūnuose ir čia pat leisdami vaikus į darželį visur važiuoti su automobiliu, o jei būtų galimybė, jie automobilį ir kavinėje prie staliuko pasistatytų.
Priėjus prie prabangių automobilių matosi, kad dažno padangos plikos, nors ratlankiai 19 colių skersmens. Aišku, tokios padangos brangios, bet kai žmogui sakai, kad jas tikrai reikia keisti, jis ginasi: „ne, ne, žinai, kiek jos kainuoja“?
– Kada geriausia tikrinti automobilio būklę?
– Profilaktiškai patikrinti geriausia pavasarį ir rudenį, nes vasarą važiuojame į gamtą, žvyrkeliais, važiuoklė kenčia, o po žiemos, kai pasirodo daug duobių, būna problemų dėl pakabos.
Valytuvų šluoteles taip pat reikėtų keisti du kartus per metus – po žiemos, kai jas pažeidžia druskos, ir po vasaros, kai nubrūžina smėlis.
Gyvename tokioje vietoje, kur palyginti daug dulkių. Pasiūlymas išsivalyti automobilio stiklus iš vidaus taip pat daugeliui sukelia nuostabą.
Pastebėkite, vos truputį palyja, mieste iš karto prasideda spūstys – maža to, kad daugelio valytuvai nudilę, bet ir iš vidaus nieko nematyti. Ir dar padangos plikos.
– Kokių problemų dažniausiai aptinkama vilniečių automobiliuose?
– Padangos ir važiuoklė. Prasčiausios mašinos – tarnybinės. Jei įmonė turi kelis automobilius ir jie keliauja iš rankų į rankas, niekas jų nesaugo. Bet visko pasitaiko, savais automobiliais taip pat ne visi rūpinasi.
Net būna, kad servise žmogus siūlo nedėti vienkartinių užvalkalų ant sėdynės ir vairo. „Pas mane ir taip purvina“, – sako. Tada atsakau: „Todėl ir dedu.“
Pasitaiko tokių automobilių, kad net meistrams nemalonu sėsti – salone pilna šiukšlių, purvo, senų sumuštinių, supuvusių obuolių. Ko tik nesame matę.
Esu radęs net rūkytą vištą, kuri buvo nupirkta prieš kokius trejus metus ir pamiršta. Ji visa buvo apsitraukusi pilku pelėsiu, o maišelis susilydęs pagal jos formą. Po galine sėdyne – geriausia šiukšlių kaupykla.
- Ar yra ryšys tarp automobilio išvaizdos ir techninės būklės?
- Labai didelis. Jei žmogui nerūpi, kad jo automobilyje kažkas smirdi, jam nerūpi ir kai kažkas barška. Jei moteris važinėja su mažais vaikais, jos automobilyje paprastai būna šiukšlių, bet tarp labai netvarkingų vairuotojų daugiau yra vyrų.
Tačiau bendrai iš visų vairuotojų vos keli procentai nesirūpina niekuo ir per purvą negalėtų pasakyti nė savo automobilio spalvos.
– Ar vilniečiai turi pakankamai žinių, kad patys galėtų įvertinti savo automobilio būklę?
– Apie 10 proc. vairuotojų nesuvokia, kad jų automobiliui apskritai kas nors blogai. 60 proc. supranta, kad kažkas negerai, ir atvažiavę sako: „Kažkas bilda.“ Likusieji supranta daugiau.
Galbūt mūsų visuomenė vakarėja. Prieš kelerius metus vyras atvažiavo pirkti langų plovimo skysčio ir susimokėjęs už buteliuką paprašė jį supilti.
Priėjus prie automobilio sakau, atidarykite kapotą. O jis: „Nežinau kaip. Man nereikia, aš programuotojas. Geriau jums pinigus sumokėsiu, o jūs man įpilkit“.
Tada visiems pasakojau ir stebėjausi, kad vyras nežino, kaip kapotas atsidaro. O dabar žiūriu, kad tokių vis daugiau.
– Kaip įvertintumėte moterų žinias apie automobilius?
– Yra moterų, kurios net labiau išprususios nei vyrai. Jos atvažiuoja ir konkrečiai pasako: „Kaukia galinis guolis.“
O atvažiuoja vyras ir sako: „Kažkas ūžia.“
Moterims įdomu, jos smalsesnės, nebijo klausti, pasidomi, ką ir kada reikia automobiliui padaryti.
Ir taip elgiasi ne vien merginos. Manau, greitu metu moterys apie automobilius išmanys daugiau nei vyrai.
