Į tokį klausimą vien Vilniuje kasdien turėtų atsakyti apie 10 vairuotojų. Tiek jų kiekvieną dieną dingsta iš avarijos vietos.
Ir tik vienetai patenka į aplinkinių akiratį bei jų nusižengimas įrašomas, kaip liūdnai pagarsėjusios sostinėje kitą automobilį taranavusios ir avarija.htm#.U1fm0FeaeCQ"="">avarija.htm#.U1fm0FeaeCQ"" target="_blank">pasprukusios moters. Jei ne vaizdo įrašas, pareigūnai pripažįsta, kad įrodyti įžūliai sprukusios vairuotojos kaltę būtų sunku, ar net neįmanoma.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Paieškos poskyrio viršininkas Šarūnas Oleknavičius atskleidė, kad per metus vien Vilniuje ieškoma 1,5 tūkst. iš eismo įvykio pasišalinusių vairuotojų, o dar tiek pat kartų kitą automobilį nubraukę vairuotojai lieka nepastebėti ir neaišku net ko reiktų ieškoti.
„Vienas iš lengviausiai paaiškinamų motyvų – šokas. Atvykę vairuotojai teisinasi, kad patyrė šoką, nesuprato, kas įvyko, ir nesupranta, kodėl nepranešė apie įvykį“, – sakė Š.Oleknavičius, bet pabrėžė, kad išgąstis nėra pasiteisinimas.
Tačiau ne visada surasti vairuotojai lengvai pripažįsta kaltę. Paprastai avarijų liudininkai įsidėmi tik automobilio duomenis, o kas sėdi prie vairo – lieka neaišku, todėl pareigūnai pirmiausia kreipiasi į automobilio savininką. Čia ir prasideda kuriozai.
Š.Oleknavičius prisiminė ne vieną atvejį, kai norėdami išsisukti nuo solidžios 4-5 tūkst. litų baudos ir bijodami trims-penkeriems metams netekti vairuotojo pažymėjimo bėgliai atveda kitą žmogų, paprastai asocialų, kuris prisiima kaltę.
„Pagrindinis jų tikslas – išsaugoti vairuotojo pažymėjimą. Bet mes suprantame, kad tas asocialus asmuo negalėjo vairuoti automobilio. Pareigūnai yra darę ir eksperimentą – pasodino tariamą vairuotoją į automobilį ir paprašė parodyti, kaip važiuoja. Jis net nesuprato, kaip elgtis su automatine pavarų dėže, vos neišlaužė svirties“, – pasakojo pašnekovas.
Dar labiau apsigavo vilnietis, kaip vairuotoją pristatęs asocialų žmogų, net neturintį vairuotojo pažymėjimo. Už vairavimą be teisės ir pabėgimą ir eismo įvykio skiriama ne tik bauda – teismas nusprendė ir konfiskuoti jo „vairuotą“ automobilį.
S.Oleknavičius pastebėjo, kad kartais bėgliais tampa žmonės, visai nenorėję išvengti atsakomybės už ivykį, o nukentėjusieji dažnai pasimeta ir nebežino kaip elgtis. Jis išskyrė kelias dažniausias situacijas.
Jūs matote, kaip į jūsų automobilį kažkas įvažiuoja ir pasprunka
Tokiu atveju reikia pasistengti kuo daugiau įsidėmėti – automobilio valstybinius numerius, markę, spalvą, kitus bruožus ir aplinkybes bei, jei pavyksta, įžiūrėti, kas vairuoja automobilį.
S.Oleknavičius pabrėžė, kad visada, kai vairuotojas sprunka iš įvykio vietos, svarbu įsižiūrėti, kaip žmogus atrodo, kad vėliau būtų galima bėglį atpažinti.
„Automobilis yra tik civiliniams santykiams išspręsti, žalai atlyginti, o vairuotoją galima nubausti tik kai tikrai žinoma, kas vairavo“, – aiškino pašnekovas.
Policija pagal automobilio duomenis nesunkiai randa mašinos savininką, bet įrodyti, kad būtent jis tąkart vairavo automobilį įmanoma tik jei nukentėjęs ar liudininkai matė jo veidą. Kitaip savininkas gali neigti padaręs avariją ir tada jis būtų baudžiamas tik už reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie vairavusį asmenį, nevykdymą. Bauda už tai gerokai mažesnė ir siekia tik 300-800 litų.
Jei įvykį matė ir aplinkiniai, Š.Oleknavičius patarė nesidrovėti ir susirinkti liudininkų kontaktus, nes tokios bylos keliauja į teismą ir dažniausiai nėra lengvai išsprendžiamos.
Pasak jo, kaltininkai labai retai elgiasi taip, kaip pagarsėjusi „Ford Fiesta“ vairuotoja Jūratė Kvartūnienė. Moteris iš karto prisipažino įvažiavusi į kitą automobilį ir pabėgusi, bet paprastai bėgliai visais būdais stengiasi išvengti atsakomybės.
Jums važiuojant kitas automobilis atsitrenkia ir nuvažiuoja
Tokiu atveju kyla didelė pagunda jį vytis arba dėl netikėtumo nukentėjęs žmogus pamiršta atidžiau pasižiūrėti į nulekiantį automobilį.
Š.Oleknavičius neslėpė, kad kartais apie pasprukusį vairuotoją pranešę žmonės ne tik nesugeba prisiminti valstybinio numerio, bet nežino net kokios markės ar spalvos automobilis į juos atsitrenkė. Tokiu atveju surasti kaltininką praktiškai beviltiška.
Todėl dažnai kyla pagunda chuliganą vytis ir įsidėmėti daugiau duomenų, tačiau pareigūnas neskatino taip elgtis.
„Pagal taisykles, jei įvyko įvykis, reikia sustoti ir pažymėti įvykio vietą. Bet jei nematei, kas įvažiavo, tas sustojimas gali sutrukdyti rasti kaltininką. Yra buvę, kad nukentėjęs bando prisivyti, pažiūrėti numerius.
Bet bereikalingas važiavimas, kaip pavažiuoti iki namų ar į darbą, gali užkirsti kelią įvykio tyrimui. Jei nėra objektyvių duomenų, abu automobiliai patraukti, nėra kaip objektyviai nuspręsti, kuris kaltas“, – aiškino Š.Oleknavičius.
Jūs padarėte avariją, susitarėte, bet nukentėjęs pranešė, kad neva pabėgote
Pareigūnas neslėpė, kad pasitaiko ir tokių apgavysčių, kai pinigus „į rankas“ iš kaltininko gavęs nukentėjusysis vėliau paskambina policijai ir praneša apie nebūtą pabėgimą.
„Būna ir taip, kad smūgis silpnas, vairuotojai nežino kuris kaltas, paspaudžia rankomis ir nutaria skirstytis. Bet paskui vienas iš jų persigalvoja ir paskambina policijai“, – sakė Š.Oleknavičius.
Tokius atvejus išaiškinti labai sunku, nes nelieka jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kaltininkas sumokėjo ar susitarė be mokesčio.
Todėl pašnekovas patarė, kad jei nesinori pildyti eismo įvykio deklaracijos ir taip „užsidirbti“ pabrangusį civilinės atsakomybės draudimą, duodant pinigus reiktų pasirašyti nors paprastą raštelį, kad kaltininkas pinigus sumokėjo, o nukentėjęs juos gavo.
Kieme įvažiavote kaimynui, nusprendėte susitarti vėliau
Pasak Š.Oleknavičiaus, smulkios avarijos daugiabučių kiemuose – dažniausias bėglių scenarijus. Tikėdamiesi, kad niekas nepamatys jie prisidengia pasiteisinimu, neva ketinę vakare, po darbo, susirasti kaimyną ir susitarti, tačiau iš tiesų neįdeda jokių pastangų nukentėjusiam rasti.
Jei kaimynai šios avarijos nepastebi ir nepaskambina policijai, bėglį surasti praktiškai neįmanoma. Tačiau kai į kiemą nukreipta daugybė langų, kvaila sprukti ir tikėtis, kad niekas nepamatė.
Net ir nuoširdžiai nusprendėte vakare susirasti kaimyną, tapsite bėgliu, jei kažkas praneš, kad nuvažiavote iš avarijos vietos, ir vėlesni susitarimai jau nebepadės.
Prie parduotuvės nulenkėte stulpelį
Pasak pareigūno, dėl tokios avarijos iškviesti vairuotojai paprastai nustemba ir apskritai nemano, kad padarė avariją. Tačiau svetimo turto apgadinimas automobiliu taip pat laikomas eismo įvykiu, už kurį taikoma atsakomybė.
„Pasekmės vienodos, ar įvažiuoji į kitą automobilį, ar eisme nuskini šviesoforą, ar kieme nulenki stulpelį. Geriausia apskritai nebėgti – jei nereikia pareigūnų įsikišimo, už techninę avariją nebaudžiama“, – sakė jis.
