Ar lieka galioti draudimo apsauga, kai parduodamas ar perkamas jau apdraustas automobilis?
Tai tik keli dalykai, kuriais turėtų pasidomėti besidraudžiantys privalomuoju draudimu vairuotojai.
„Neretai jokie kiti aspektai vairuotojo nedomina, išskyrus kainą, kol nesusiduriama su eismo įvykiu. Tada ir iškyla klausimai dėl draudimo galiojimo, sumų, registracijos vietos, vairavusio asmens rizikos grupės ir panašiai.
Žinant atsakymus iš anksto, sutaupoma laiko, nervų ir pinigų“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Ekspertas paaiškino 10 svarbiausių dalykų, kuriuos būtina žinoti apie privalomąjį draudimą.
1. Apsidrausti galima iš anksto
Vienu metu asmuo tai pačiai transporto priemonei negali turėti dviejų privalomojo draudimo sutarčių – jeigu sudaroma naujoji sutartis tam pačiam laikotarpiui, senoji nustoja galios.
Tačiau jeigu pastebėjote gerą pasiūlymą rinkoje tebegaliojant draudimo liudijimui – galite apsidrausti „į priekį“.
Tai įmanoma, jei iki turimo draudimo liudijimo pabaigos liko ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Naujasis draudimo liudijimas įsigalios pasibaigus senajam.
2. Sutarties galiojimą galima sustabdyti
Įprastinė draudimo sutartis sudaroma metams, t.y. 12 mėn., trumpiausias laikotarpis – 1 mėnuo.
Valdytojas turi galimybę sustabdyti draudimo apsaugą – pvz. jeigu tenka ilgam išvykti ir yra žinoma, kad automobilis nebus naudojamas daugiau kaip vieną mėnesį.
Tam reikia susisiekti su savo draudiku ir gauti jo patvirtinimą, draudikas gali tokiu atveju paimti saugojimui valstybinius automobilio numerius, o valdytojas turi įsipareigoti, kad minėtu laiku niekas automobilio nenaudos.
Vis dėlto praktikoje tai taikoma retai, kadangi tai laikoma sutarties pakeitimu ir gali būti perskaičiuojama draudimo kaina.
3. Įvertinkite, kam dar gali tekti vairuoti jūsų automobilį
Svarbu įvertinti, ar automobilį be savininko vairuos ir daugiau šeimos narių, kitų asmenų.
Kartais draudžiant automobilį planuojama, kad vairuos tik savininkas, tačiau nenumatytais atvejais – ilgose kelionėse, sunegalavus, grįžtant po vakarėlio, prie vairo sėda kitas asmuo.
Geriau tokias situacijas numatyti draudžiantis – tai ypač aktualu, kai skiriasi vairuotojo rizikos kategorija (pvz. kai tėvai duoda automobilį vairuoti vos teises išsilaikiusiai atžalai).
Jei eismo įvykio metu prie vairo sėdėjo asmuo, kuriam pagal amžių ar vairavimo stažą taikomas kitoks draudimo mokestis, nei buvo numatyta sutartyje, tuomet jo sukeltus ir draudiko atlygintus nuostolius gali tekti grąžinti automobilio valdytojui iš savo kišenės.
4. Pardavus ar nusipirkus automobilį būtina pakeisti duomenis
Jeigu nusprendėte parduoti automobilį ir jo draudimo apsauga dar yra galiojanti, per 15 dienų turite pranešti savo draudikui, kad pasikeitė automobilio savininkas. Draudikas tokiu atveju turi teisę iš naujo įvertinti riziką ir peržiūrėti draudimo įmoką.
„Naujasis savininkas gali turėti kitą rizikos grupę – didesnę arba mažesnę, ir tai gali lemti didesnę ar mažesnę draudimo įmoką, todėl būtina apie tai pranešti“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Nepranešus apie šį pasikeitimą, gali būti vertinama, jog savininkas pažeidė pareigą informuoti apie pasikeitusią draudimo riziką. Sutartis tokiu atveju galios, bet dėl valdytojų grupės pasikeitimo ir pakitusios rizikos, draudimo bendrovė turi teisę išieškoti išmokėtus nuostolius iš kaltininko.
Informuoti apie pasikeitusį savininką būtina ir paveldėjus automobilį, jei ankstesnis jo savininkas mirė.
Pardavus automobilį, savininkas turi teisę ir nutraukti galiojančią draudimo sutartį – tokiu atveju, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
5. Laiku nepranešus apie eismo įvykį gali tekti susimokėti
Nukentėjusiu pripažintas vairuotojas skuba sutvarkyti draudimo dokumentus, tuo tarpu kaltininkas neretai savo draudiką informuoti pamiršta. Įstatymas numato, kad apie eismo įvykį draudikui privalo pranešti tiek nukentėjęs vairuotojas, tiek kaltininkas.
Pavėluotas pranešimas gali turėti įtakos nuostoliui nustatyti, tikslioms aplinkybėms išsiaiškinti ir tokiu atveju įstatymas numato draudikui teisę reikalauti vadinamojo regreso.
Tai yra, neinformavusiam kaltininkui gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos grąžinti draudikui iš savo kišenės – todėl suskubkite informuoti savo draudimo bendrovę.
Informuoti paprasčiausia telefonu arba internetu. Įstatymo numatyta tvarka, tai privalu padaryti per 3 darbo dienas.
6. Gali būti naudingas ir neturint eismo įvykių
Besirenkant privalomąjį draudimą, galima gauti ir naudos sau. Pasidomėkite, ką papildomai gaunate su standartiniu privalomojo draudimo polisu.
Tai gali būti nemokama pagalba kelyje visus metus (pvz. prireikus keisti ratą, neužsivedant automobiliui ar kai tenka jį nugabenti į dirbtuves), taip pat kitos reikalingos paslaugos.
Kartu su privalomuoju draudimu neretai būna siūloma speciali kaina ir papildomoms draudimo apsaugoms, kurios gelbsti nuo nuostolių dėl stiklo dūžio, susidūrimo kelyje su gyvūnais, automobilio vagystės – tokiomis galimybėmis verta pasidomėti.
7. Pasidomėkite dėl draudimo galiojimo kitose šalyse
Apsaugą užsienyje suteikia žalioji kortelė. Įprastinė privalomojo draudimo sutartis, sudaryta Lietuvoje, su išduota žaliąja kortele galioja 46 valstybėse.
Žalioji kortelė – tai automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, skirtas keliauti į užsienį. Turint šią kortelę, nereikia atskirai draustis kiekvienoje aplankytoje valstybėje pagal joje galiojančius įstatymus.
Jeigu žaliosios kortelės neturite, prieš vykdami į kitą šalį, kreipkitės į savo draudimo bendrovę ir ją išduos. Jeigu žalioji kortelė galioja tik Europos ekonominės bendrijos valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, tokia kortelė draudėjui išduodama nemokamai.
Draudimo liudijime nurodomos šalys, kuriose galioja turimas draudimas. Vykstant į Europos ekonominei erdvei nepriklausančias žaliosios kortelės sistemos valstybes, žaliąją kortelę turėti būtina.
Be to, svarbu nepamiršti, kad apie eismo įvykį užsienyje draudikui privalu pranešti pagal tą pačią tvarką, kaip ir Lietuvoje – ne vėliau per 3 darbo dienas.
8. Atlygina už gydymą tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo keleiviams
Ne visuomet žinoma, kokiose situacijose galioja privalomasis draudimas. Vieni įsitikinę, kad jis padengs tik nukentėjusiam automobiliui padarytą žalą, kiti atvirkščiai – tiki, kad draudimas padengs visus eismo įvykio metu patirtus nuostolius.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – tai yra ne automobilio, o vairuotojo draudimas, draudžiantis jo civilinę atsakomybę.
„Paprastais žodžiais tariant, jei sukėlėte avariją, draudimo bendrovė atlygins dėl Jūsų kaltės kilusią žalą: padengs kito avarijoje dalyvavusio automobilio remonto išlaidas, atlygins žalą nukentėjusiems asmenims, įvykio metu buvusiems automobiliuose, kompensuos neturtinę žalą už jų sužeidimus (neviršijant įstatyme numatytos draudimo sumos), atlygins patirtas gydymosi išlaidas, gydymosi laikotarpiu netektas pajamas“, – aiškino A.Juodeikis.
Išlaidos už asmeniui padarytą žalą (gydymo, medicininės išlaidos) kompensuojamos tiek nukentėjusiame, tiek kaltininko automobilyje buvusiems keleiviams.
9. Kompensuoja nukentėjusiems už sugadintą turtą
Jei dėl eismo įvykio sugadinote kitą automobilį, nulaužėte medį, įlėkėte į tvorą, sugadinote veją ar kitą turtą, šiuos patirtus nuostolius privalomasis draudimas kompensuos. Jei avarijoje apgadinote kitą automobilį, nukentėjusio automobilio savininkui bus atlyginti ir patirti nuostoliai dėl sugadinto automobilio.
Privalomasis draudimas padengia nuostolius ir dėl avarijos metu nukentėjusiame automobilyje sugadintų daiktų ar įrangos: pvz., avarijos metu suniokotą GPS įrangą, mobilųjį telefoną, kitus daiktus.
Taip pat atlyginamas kitas dėl eismo įvykio nukentėjęs turtas: kelio atitvarai, ženklai, šviesoforai ir pan. Tačiau privalomasis draudimas nekompensuoja nuostolių dėl sugadinto turto kaltininko automobilyje ar jo keleivių daiktų.
10. Kompensuojama žala – iki 5 mln. eurų
Draudimo suma dėl eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudaro 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir 5 tūkst. eurų neturtinę žalą) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Šios sumos apibrėžtos įstatyme.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, kurias sukėlė eismo įvykis asmens sveikatai ar dėl atimtos gyvybės. Jos dydį įstatymas riboja iki 5 tūkst. eurų.
Įstatymais numatyta suma įprastu atveju yra pakankama, kad nukentėjusiems asmenims atlygintų patirtus nuostolius, tarp jų – ir moralinius (neturtinius). Tik labai retais atvejais, viršijus draudime numatytą sumą, skirtumą tenka padengti pačiam kaltininkui.
