Sąskrydžio dalyviai apsistojo Tautkaičių kaime esančio garsaus klojimo
teatro „Gegnė“ kiemelyje, o į Marijampolę užsuko pasirodyti miesto
gyventojams, pasižvalgyti po Sūduvos sostinę.
Vienas renginio organizatorių vilkaviškietis Ignas Plukas teigė,
kad į sąskrydį susirinko tikri entuziastai, besidomintys sena technika.
Ko gero, daugiausia marijampoliečių dėmesio sulaukė vilnietis Vidmantas
Kundrotas, atvykęs 1949 metais gamintu motociklu Iž-350.
Vidmantas iš surūdijusių dalių, rastų įvairiuose kluonuose ir pašiūrėse,
beveik per trejus metus motociklą prikėlė naujam gyvenimui.
„Po Antrojo pasaulinio karo rusai į Iževsko miestą parsivežė visą
vokiečių motociklų DKW gamyklą. Iž-350 yra šio vokiečių motociklo
kopija.
Pirmuosius 80 modelių Iževske pagamino patys vokiečiai, o po to patys
rusai ėmėsi gamybos“, – pasakojo Vidmantas, jau du dešimtmečius
gyvenantis Vilniuje, tačiau jo šaknys – Sūduvos krašte: gimė
Marijampolėje, augo Šakiuose.
Paklaustas, kokiu didžiausiu greičiu gali važiuoti jo Iž-350, Vidmantas
sekundę susimąstė ir nusijuokė: „Spidometre yra 160 kilometrų per
valandą padala. Manau, kad įmanomas 80–90 km/val. greitis, bet abejoju, ar teiks
malonumo, nes tokiam greičiui nelabai tinkama amortizacija.“
Pirmasis Vidmanto restauruotas motociklas buvo 1968 metų K-750M, uošvio
dovana vestuvių proga. Tuomet žentas dar neturėjo motociklininko
pažymėjimo. Kai įgijo teisę vairuoti, su uošvio dovana vežiodavo
savo šeimą. Šį motociklą Vidmantas restauravo ketverius metus.
Į motociklų pasaulio reikalus įsitraukė ir jau garbaus amžiaus Vidmanto
uošvė. Ji persiuvo sudūlėjusį senų motociklininko akinių paminkštinimą.
Žentas teigė, kad jis atnaujintas puikiai.
Pasižvalgęs po Marijampolę ir jos apylinkes senų motociklų karavanas
vakare grįš į Tautkaičius, vakaros prie laužo, rinks autentiškiausią,
geriausiai restauruotą, seniausią motociklą, Sasnavos aerodrome stebės
parašiutininkų klubo pasirodymą.