Šie metai paženklinti kaip niekad dažnų kombainų gaisrų. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos duomenimis, nuo rugpjūčio 1-osios užsiliepsnojo net 51 kombainas, nors pernai per tą patį laikotarpį degė gerokai mažiau – vos 17.
Ugnis įsiplieskia ne tik senuose kombainuose – šiais metais daugiausia sudegė šiuolaikinės „Claas“ ir „John Deere“ technikos.
Daugiausia jos ugnis suniokojo Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse.
Kelia pavojų saugykloms
„Kombainų gaisrai labai pavojingi, nes dažnai užsidega ne tiktai pats kombainas, bet ir ražiena. Todėl nuostoliai tenka ne tik technikai – ugnis pasiekia ir grūdų saugyklas“, – tvirtino Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovė Laura Valauskienė.
Dažniausiai kombainai užsiliepsnoja sugedus elektros sistemoms – dėl to šiemet degė net 15 kūlimo mašinų. Dėl degalų sistemos gedimų ugnis suniokojo du kombainus.
Įvairios kitos priežastys sukėlė dar kone tris dešimtis kombainų gaisrų. Tai ir variklio skyriuje įstrigę šiaudai, šiukšlės, nubėgę degalai, tepalai ar prie purvinų detalių prilipusios dulkės.
Dažnai pamiršta švarą
Kodėl kombainų gaisrai tapo tokia dažna nelaime ir kaip nuo jos apsisaugoti? Žemės ūkio technikos specialistas, įmonės „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Saulius Sagatys įspėjo, kad svarbiausia – pasirūpinti kombaino švara.
„Tai yra paprasčiausias būdas išvengti gaisro. Viskas priklauso nuo paties darbininko. Svarbiausia, kad būtų švarus variklio kolektorius, generatorius ir smulkintuvo guolis.
Geležis nedega, užsidega šiukšlės“, – įspėjo pašnekovas.
Jis rekomendavo prieš darbą visuomet patikrinti kombaino elektros instaliaciją ir hidraulinę sistemą, kad per agregatus netekėtų jokie techniniai skysčiai ar tepalai.
Dirbant varikliui, kombaino kolektoriuje ir išmetimo vamzdyje kaupiasi nuodegos.
Jeigu variklio karteryje yra per daug tepalo arba cilindrų žiedai susidėvėję, tepalo gali patekti į degimo kamerą.
Dėl to padidėja panaudotų dujų išmetimas.
Nelygu variklio tipas, šių dujų temperatūra išmetimo vamzdyje siekia 500–700 laipsnių, todėl įkaitę nuodegų gabalėliai, iš išmetimo vamzdžio patekę ant šiaudų, gali sukelti gaisrą.
Liepsna plinta akimirksniu
Pastarosios savaitės ugniai įsiplieksti buvo itin palankios – beveik nelijo, laukuose buvo itin karšta ir sausa, o kombainai dirbdavo kone be pertraukų.
Tai dar viena gaisrų priežastis, nes visą dieną beveik neužgesinant kombaino stipriai įkaista ne tik jo variklis bei išmetimo sistema, bet ir visi vidaus agregatai, todėl mažiausia žiežirba gali uždegti kur nors prisilietusį šiaudą.
L.Valauskienė atskleidė, jog kombainai gali užsidegti ir nuo ražienos – tokių atvejų jau yra buvę.
Pasak pašnekovės, tokiu sausu oru pakanka ant žemės numesti nuorūką ar stiklo šukę, kad saulei pašvietus įsipliekstų ugnis.
Koją pakiša taupumas
S.Sagatys tvirtino, kad neretai gaisrą sukelia ir perdėtas ūkininko taupumas.
Bandydami pasiekti visus, netgi prie pat žemės suguldytus javus, darbininkai stengiasi pjauti kuo žemiau, tačiau rizikuoja užkabinti akmenis ir įskelti kibirkštį.
„Kibirkštis akimirksniu uždega susmulkintus šiaudus, o jie esant tokiems orams – kaip parakas.
Gaisras staigiai apima lauką, nėra laiko nė pagalvoti apie gesinimą, svarbu, kad patys darbininkai spėtų pabėgti“, – aiškino specialistas.
Jis patarė prieš darbą pareguliuoti šiaudų smulkintuvą, kad tarp peilių neįstrigtų akmenukų, nesistengti surinkti kiekvieno grūdo rizikuojant technika ir pakelti kombaino dalgį šiek tiek aukščiau arba nors pjauti lėčiau. Tuo labiau kad šie metai javų augintojams buvo derlingi.
Pasak S.Sagačio, šiemet ūkininkai prikulia 8–10 tonų grūdų iš hektaro, o viena tona kainuoja 220 eurų.
Todėl geriau prarasti kelias tonas nenupjovus palei žemę sugulusių javų nei ugnyje netekti viso lauko, nukultų grūdų ir kombaino.
„Lietuviškas būdas taupyti reiškia viską susigremžti nuo žemės. Tačiau prieš taip taupant reikėtų pagalvoti, kuo tai gali pasibaigti. Gali užsidegti ir šimto hektarų laukas“, – tvirtino S.Sagatys.
