2007 m. septyniolikmetis programišius George'as Hotzas išgarsėjo kaip pirmasis žmogus, nulaužęs „iPhone“.
Jo manipuliacijos padėjo suderinti išmanųjį telefoną su kitų operatorių SIM kortelėmis, ne tik AT&T, nepaisant „Apple“ norų.
2010 m. Hotzas nulaužė „PlayStation 3“ ir teisėsi dėl to su kompanija „Sony“. Eina metai, tačiau programišius vis randa naujų būdų įkyrėti korporacijoms.
Šį kartą jis pasikėsino į „Tesla“ ir „Google“ daržą: savo garaže jis pagamino save vairuojantį automobilį – be dešimčių inžinierių pagalbos ir milžiniško biudžeto, rašo „Bloomberg Businessweek“.
Iš tiesų savadarbė mašina robotas – baltas „Acura ILX“ sedanas. Ant automobilio stogo sumontuotas lazerinis radaras, šalia galinio vaizdo veidrodėlio – kamera.
Daiktadėžėje įtaisytas kompiuteris, naudojantis „Ubuntu“, ir GPS jutikliai, tarp priekinių sėdynių atsirado vairasvirtė, ant centrinės konsolės įtaisytas 21,5 colių ekranas.
„Tesla ekranas – 17 colių“, – pabrėžė G.Hotzas.
Kaip ir „Tesla“ autopilotas, G.Hotzo technologija skirta važiavimui autostrada, o ne chaotiškomis miesto gatvėmis. „Acurai“ judant, radaras į ekraną pateikia aplinkos vaizdą, taip pat kelio atitvarus ir kitas mašinas.
Vairuotojas ekrane dar mato mėlyną liniją, žyminčią automobilio trajektoriją ir žalią liniją, žyminčią kompiuterio sudarytą maršrutą. Važiuodamas daugiau, nei 100 km/val. greičiu, G.Hotzas paleidžia vairą, tardamas: „Tu sugebėsi, mašinyte, tau pavyks“.
„Mašinėlei daugiau ar mažiau pavyksta, – pasivažinėjimą aprašė Ashlee Vance'as, parašęs ir knygą apie „Tesla“ įkūrėją Eloną Muską. – Pirmame kelio linkyje ji laikosi gerai. Antrojo linkio gale, vengdama kito automobilio, „Acura“ netikėtai nuo kurso pasuka dešinėn; galvoju apie savo vaikus liksiančius be tėvo, tačiau automobilis grįžta į kursą.
Sužavėtas paklausiau G.Hotzo, koks jausmas, kai mašina pirmą kartą suveikė. „Vaikine, – atsakė jis. – Pirmą kartą ji suveikė šį rytą“.
Autonominių automobilių kūrimo darbai vyksta mažiausiai 10 metų – jau 2004 metais DARPA surengė kūrėjų konkursą; tada geriausias konkursantas nuvažiavo 11 kilometrų iš 240.
Šiuolaikinės technologijos užduotį, aišku, supaprastina. Be to, anot G.Hotzo, supaprastina tiek, kad išmanantis žmogus visai gali sukurti nuosavą mažo biudžeto automobilį robotą. Tiksliau, padaryti robotu kurį tik panorės automobilį.
Saviškėje „Acura“ programišius panaudojo 13 JAV dolerių kainuojančias kameras, kurias apjungė su mokymosi algoritmu ir sugebėjo „ištreniruoti“. G.Hotzas įsitikinęs, kad jau neilgai trukus visą automobilio robotizavimo rinkinį bus galima pardavinėti po 1000 JAV dolerių (apie 923 eur) nesvarbu kam, automobilių gamintojams ar tiesiogiai vartotojams.
Pats programuotojas išleido daugiau: 20 tūkst. programų kūrimui ir 30 tūkst. automobiliui. Jis pažadėjo po kelių mėnesių „YouTube“ kanale paskelbti vaizdo medžiagą, kuri įrodys, kad jo technologija lenkia „Tesla“ sprendimus. Sklando gandai, kad G.Hotzas dėl to susilažino su E.Musku.
Tuo sunku patikėti ir neįmanoma patikrinti, tačiau G.Hotzas tvirtina, kad rimtai autonominio automobilio kūrimo ėmėsi šių metų spalio pabaigoje.
Per „Honda“ aptarnavimo centrą jis gavo detalias „Acura“ naudojimo instrukcijas ir iš jų išsiaiškino, kaip prie automobilio kompiuterio prijungti savo įrangą – minikompiuterį „Intel NUC“ su „Linux OS“, GPS, kameras, jutiklius ir kita.
Viską prijungęs, jis pustrečios valandos tiesiog važinėjosi, kad kompiuteris su dirbtiniu intelektu stebėtų automobilį, o grįžęs į garažą, atitinkamais algoritmais išanalizavo, kaip „Acura“ valdoma vienokioje ar kitokioje situacijoje.
Taip mašina, pavyzdžiui, sužinojo, kad jai reikia likti savo juostos viduryje, laikytis atstumo, reguliuoti greitį. Galiausiai, pasakoja A.Vance'as, automobilis išties judėjo kompiuterio nurodytu maršrutu, o G.Hotzas, sėdėdamas vairuotojo vietoje, prisipažino, kad netgi jie ne visada žino, kodėl automobilis elgiasi būtent taip ar kitaip, – mašina pradėjo priimti sprendimus pati.
G.Hotzo technologijos kodą sudaro 2000 eilučių, o ne šimtai tūkstančių, pasakoja programuotojas; tai įmanoma, nes kompiuteris geba mokytis pats.
Pasak G.Hotzo, jo automobilis neturi nustatyto veiksmų plano tam atvejui, jei kita mašina imtų lėtėti, ar jeigu kelyje staiga atsirastų elnias, ar dar kas nors – vietoje to kompiuteris tiria, ką vairuotojas daro vienoje ar kitoje situacijoje, ir stengiasi elgtis taip pat.
Kas toliau? Pradžiai G.Hotzas žada pristatyti aukštos klasės save vairuojantį automobilį jau po penkių mėnesių.
Kaip demonstraciją jis planuoja surengti varžybas su „Tesla Model S“ ant Aukso vartų tilto San Fransiske, nes yra girdėjęs, jog ten mašinoms-robotams kyla problemų dėl nusitrynusio kelio ženklinimo, o po to organizuoti baigiamąjį bandymą kelyje I-405, nes ten yra E.Musko namas.
Kuo baigsis pirmojo „iPhone“ įsilaužėlio pažadai, paprastomis pagyromis ar būsimu autonominiu automobiliu kiekvienam, pasakyti neįmanoma.
„Tesla“ spaudos tarnyba pareiškė, kad linki programišiui sėkmės ir paskelbė pranešimą, kad priversti kompiuterį priimti teisingą sprendimą 99 % atvejų „santykinai paprasta“, o štai pasiekti korektišką elgesį „99,9999 % atvejų – o juk to ir reikia – kur kas sudėtingiau“. G.Hotzas į tai atsako tik taip: „Stebėkit“.
