Į lrytas.lt paskambinęs vilnietis Kęstas pasakojo, kad netikėtų problemų jo šeimai kilo dėl „Nissan Qashqai“ su 1,5 l turbodyzeliniu varikliu.
2007 m. gamintą automobilį jis įsigijo po to, kai pasibaigus lizingo nuomos sutarčiai jį į „Raitas“ saloną grąžino ankstesnis savininkas.
Sumokėjo 6 tūkst. eurų, tačiau sako norėjęs, kad jį vairuojanti žmona jaustųsi saugi. Automobilis turi visus serviso patikrinimo dokumentus, yra tvarkingas ir prižiūrėtas.
„Tai jums ne koks laužas iš trijų mašinų suvirintas“, – konstatavo vyras.
Vertino pagal seną lentelę
Prie dvejus metus atliekant techninę apžiūrą nekilo jokių problemų, todėl ir šį pavasarį vilniečiai nesitikėjo jokių keblumų.
Nuvykus į vietą visureigis visas procedūras įveikė be menkiausių problemų, kol liko tik patikrinti dūmingumą.
Prijungę matavimo įrangą ir iki dugno paspaudę akceleratorių apžiūros centro darbuotojai nustatė, kad maksimalūs sūkiai viršija nurodytus parametrus.
Netgi parodė lentelę, kuri kartu su tikrinimo metodika buvo parengta dar 2012 m.
Pagal ją „Nissan“ variklio dūmingumas turi būti tikrinamas diapazone nuo 4500 iki 4950 aps./min. Kadangi viršutinė riba buvo viršyta 140 aps./min., procedūra net nebuvo pradėta.
Vienintelis būdas įrodyti savo tiesą – gauti oficialią pažymą, kurioje būtų įvardintas sūkių diapazonas.
Vilniečio žmoną techninės apžiūros centro darbuotojai taip pat išsiuntė aiškintis su gamintojo atstovais.
Nuvarius visureigį į autorizuotą servisą paaiškėjo, kad mašina tvarkinga. Ją tikrinę meistrai negalėjo suprasti, ko dar galėjo būti reikalaujama iš vairuotojo.
Kęstas dar kartą nuvyko į Lentvario g. esantį apžiūros centrą. Norėjo tiksliai išsiaiškinti, kokiu principu konkrečiam modeliui parenkama dūmingumo tikrinimo parametrai.
Privalo gauti pažymą
Pasirodo, apžiūros darbuotojai aklai pasitiki turimos lentelės duomenimis, o jei automobilio sūkiai viršija joje nurodytas reikšmes, vairuotojui liepia kreiptis į gamintojo atstovus.
„Sužinojau, kad gamintojo atstovas man turi atsiųsti raštą, kad štai šis automobilis gali būti tikrinamas ir esant didesniems sūkiams, nei nurodyta jų lentelėje“, – pasakojo skaitytojas.
Techninės apžiūros centre pamainos vadas jam prasitarė, kad tokių atvejų pasitaiko nuolatos. Ne tik „Nissan“, bet ir „Honda“, „Mercedes-Benz“ bei kitų markių automobilių savininkams.
Visiems jiems tenka laukti gamintojo pažymos ir su šiuo raštu vėl vykti į techninės apžiūros centrą.
„O ką, jei patvirtinimo neatsiųs? Ką man tada daryti?“ – retoriškai klausė Kęstas.
Vilnietis pažymėjo, kad tokių raštų reikalavimas yra artimas jo paties darbo specifikai, tačiau eiliniam vartotojui tai gali sukelti didelių nepatogumų.
„Sakysim, atvažiuos žmogus, kuris nelabai suprasta, ko iš jo norima. Kaip tada? Ir bus vaikomas iš kairės į dešinę be jokių paaiškinimų? Ir kodėl turi bėgioti žmogus, o ne „Tuvlita“?“ – stebėjosi pašnekovas.
Vyras juokavo, kad vakare nuvykęs į techninių apžiūrų centrą ir pats nežinojo, kas dėl šitos sumaišties kaltas: „Tuvlita“, „Nissan“ atstovybė ar gamykla, o gal tvarką patvirtinusi Vyriausybė.
Jis negalėjo suprasti, kodėl niekas neskuba keisti tokios netobulos metodikos.
Kol kas „Nissan“ atstovai laukia oficialaus atitikties sertifikato iš Suomijos, o Kęstas laukia žinios iš jų. Iki tol važiuoti į techninės apžiūros centrą nėra prasmės.
Naudojasi duomenų bazėmis
Lentvario gatvėje įsikūrusio Vilniaus techninių apžiūrų centro technikos vadovas Tomas Balčius patikino, kad informacijos apie maksimalius leidžiamus sūkius, visų pirma, ieškoma kompiuterinėse duomenų bazėse.
„Ten yra naujausia informacija, tačiau jeigu reikia tikrinti senesnį modelį, specialistas gali pasižiūrėti ir į plakatą“, – aiškino jis.
Pašnekovas pasakojo, kad duomenų bazėse esančios informacijos neatitikimų pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. Be to, labiau įprasta, kad patikrinimo metu maksimalūs variklio sūkiai būna mažesni, nei nurodo gamintojas.
„Jei informacija netiksli, reikia gauti oficialų gamintojo patvirtinimą apie tai, kokiose ribose iš tiesų suveikia sūkių ribotuvas“, – komentavo T.Balčius.
Technikos vadovas sakė, kad radus neatitikimus duomenų bazėje iš gamintojo prašoma pateikti informaciją ne apie konkretų modelį, o visą jų grupę, kuriai galioja patikslinta techninė charakteristika.
„Jeigu gamintojas parašo bendrą raštą, informaciją perduodame savo darbuotojams. Tuomet kitiems klientams ta pati problema jau nesikartoja“, – patikino jis.
Tačiau iniciatyvą pirmi turi parodyti klientai. Techninių apžiūrų centrai veiksmų imasi tik užfiksavę pasikartojančius atvejus.
Pernelyg dideli „Nissan“ variklio sūkiai, T.Balčiaus teigimu, yra retas atvejis. Daugiausia nesklandumų kyla tikrinant „Volkswagen“ grupės markių automobilius.
Sprendžiant tokias problemas, anot pašnekovo, dažniausiai užtenka patikslinti duomenų bazę.
Vengia variklio sugadinimo
Techninės apžiūros įmonių asociacijai ekspertines paslaugas teikiančios bendrovės „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius patvirtino, kad nors stotyse kabančios lentelės yra pakankamai išsamios, jos nėra vienintelis informacijos šaltinis.
„Visos įmonės taip pat naudoja kompiuterinę „Autodata“ duomenų bazę, kurios naujas abonementas yra perkamas kasmet“, – patikino jis.
Pašnekovas taip pat pasakojo, kad atsinaujinančios įmonės taip pat naudoja naujos kartos dujų analizatorius, kurie turi atskiras duomenų bazes.R.Vėlavičiaus teigimu, specialistai į kompiuterinę duomenų bazę nežiūri tik tuo atveju, jei lentelėje randa konkretų variklį. Jei kodas atitinka, anot eksperto, kitur ieškoti tiesiog nėra prasmės.
„Ta lentelė yra pakankamai didelė. Kaip vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių ji naudojama ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje tokie patikrinimai pradėti gerokai anksčiau“, – pasakojo jis.
Jei maksimalūs variklio sūkiai viršija lentelėje ar kompiuterinėje duomenų bazėje įrašytą vertę, dūmingumo nėra atliekama siekiant išvengti rimtesnių pažeidimų.„Gali būti taip, kad tie sūkiai yra viršijami dėl gedimo, o tolimesnio tikrinimo metu variklis bus rimtai sugadintas“, – komentavo specialistas.
Tokių atvejų vengiama visai įmanomais būdais, kadangi atsakomybė už sugadintą variklį tektų apžiūros centro darbuotojams.
Kadangi nustatyta paklaida į didžiąją pusę – 0 proc., net ir nedidelis viršijimas neleis užbaigti techninės apžiūros. Sūkiai gali būti mažesni, tačiau ne daugiau kaip 15 proc.Dažnai randa gedimų
Specialistas pažymėjo, kad taip dažniausiai nutinka dėl ribotuvų gedimų.
„Ši problema dažniausiai kyla dėl transporto priemonės valdytojo nesuvokimo, kad neveikiantis sūkių ribotuvas yra rimtas gedimas“, – konstatavo jis.
Anot R.Vėlavičiaus, jei klientas visgi mano, kad apžiūrų centro duomenų bazė yra netiksli, gamintojo sertifikatas vis tiek nėra būtinas.
Užtenka tai patvirtinančios oficialaus gamintojo atstovo parengtos pažymos.
„Dažniausiai visos tos paieškos pasibaigia išvada, kad reikia šalinti automobilio gedimą ir jokių nesusipratimų nelieka“, – dėstė pašnekovas.
Atitikties sertifikato, anot eksperto, apžiūrų centro darbuotojai neturėtų prašyti.
Jis įsitikinęs, kad gamintojo atstovams duomenys apie atskirto modelio sūkių diapazoną turėtų būti žinomi, todėl siųsti užklausų į užsienį nėra prasmės.
Jis negalėjo paaiškinti, kodėl su tokiomis problemomis susidūrė „Nissan“ savininkas.
