Turbūt kiekvienas technikos entuziastas turi panašų sąrašą, kuris sudaromas pagal pomėgius ir persmelktas sentimentais.
Daugelis automobilių entuziastų norėtų, kad automobilių industrija persigalvotų ir kai kuriuos dalykus grąžintų atgal, rašo carthrottle.com. Pateikiame svarbiausius iš jų.
1. Hidraulinis vairo mechanizmas.
Gamintojų pastangos kiek įmanoma palengvinti automobilio valdymą turėjo ir nepageidautinų padarinių. Hidraulinius vairo mechanizmus pakeitus elektroniniais fizinis kontaktas tarp padangų ir kelio paviršiaus išliko, tačiau vairo suteikiamas grįžtamasis ryšys praktiškai išnyko.
Vairą su priekinius ratus vis dažniau jungia tik laidai ir tampa praktiškai neįmanoma pajusti kelio dangos subtilybių.
Galbūt kai kuriems vairuotojams tai yra visiškai priimtina, tačiau dinamiškas vairavimas ir automobilio valdymas neteko didelės dalies malonumo.
2. Penkių cilindrų varikliai.
Yra grupė tokių automobilių entuziastų, kurie iki užkimimo galėtų įrodinėti penkių cilindrų variklių naudą. Iš esmės tokius motorus galima sutalpinti į keturcilindriams agregatams pritaikytas mašinas ir nesunkiai išgauti didesnį darbinį tūrį bei galią.
Dėl nelyginio cilindrų skaičiaus jie yra prasčiau subalansuoti, tačiau tai ir suteikia šiems motorams išskirtinį charakterį.
Keistais techniniais sprendimais garsėjantys „Volvo“ inžinieriai ilgą laiką naudojo penkių cilindrų variklius, o „Audi“ netgi sėkmingai pritaikė juos automobilių sporte.
Tačiau darbinio tūrio mažinimo laikais tokių motorų poreikis gerokai sumažėjo. Gamintojams gerokai paprasčiau ir pigiau yra pagaminti panašios galios turbininį keturių cilindrų analogą.
Nenuostabu, kad pastaraisiais metais penkių cilindrų variklių atsisakė ne tik „Volkswagen“, bet ir „Volvo“.
„Audi RS3“ yra vienas iš paskutinių modelių, kurių dar nepalietė technologijų permainos. Jame montuojamas 2,5 l darbinio tūrio 362 AG ir 465 Nm penkių cilindrų motoras.
3. Galingi atmosferiniai varikliai.
Inžinieriams siekiant kuo didesnio efektyvumo didelio tūrio varikliai yra pasmerkti. O juk tokie motorai ilgą laiką suteikdavo vairuotojams nepakartojamą galios pojūtį.
Turbokompresoriai lyg ir leido išsaugoti sportinius modelius, tačiau pastaraisiais metais jie tapo vienu iš pagrindinių gamintojų įrankių siekiant įgyvendinti griežtėjančius išmetamųjų dujų emisijos reikalavimus.
Žvelgiant rinkodaros specialisto akimis, tokios permainos atrodo puikiai, nes leidžia neaukojant galios pagaminti mažesnius, efektyviau dirbančius variklius.
Bet entuziastai pasigenda tik galingiems atmosferiniams varikliams būdingos momentinės reakcijos į akceleratoriaus paspaudimą.
Sumaniai montuojamos šiuolaikinės sistemos jau išvengia turbinas ilgai kankinusių „duobių“, tačiau vis tiek taip pat nuosekliai išgauti galios nepavyksta.
4. Dideli oro aptakai.
Aerodinamikos sprendimai tampa vis nuosaikesni ir neatkreipiantys dėmesio. Dauguma naujų sportinių modelių turi nugludintas formas, kurios leidžia nukreipti orą taip, kad kėbulas būtų spaudžiamas prie žemės.
Pavyzdžiui, „Aston Martin DB11“ turi galinį oro aptaką, kuris nukreipia nuo galinių statramsčių ateinantį oro srautą ir taip sumažina galinės ašies pakilimą. Tačiau ši detalė integruota į kėbulą ir yra praktiškai nepastebima.
Tačiau koks malonumas turėti sportinį modelį su nematomais oro aptakais? „Ford Escort RS Cosworth“ galinis sparnas yra viena iš geriausiai atpažįstamų automobilių detalių, tačiau tai jau praeitis.
Įtakos tam turėjo ne tik kompiuterinės technikos palengvintas aerodinamiškų kėbulo paviršių projektavimas, bet ir griežtėjantys pėsčiųjų saugumo reikalavimai.
Dėl pastarųjų automobilių priekyje neliko ne tik oro aptakų, bet ir atveriamų žibintų.
5. Įperkami sportiniai automobiliai.
Norintys važiuoti greičiau vairuotojai turi mokėti šiek tiek daugiau, tačiau visuomet buvo ir alternatyva vidutines pajamas gaunančiam visuomenei sluoksniui.
Tačiau 2016 m. statistiniam pirkėjui pasirinkimas naujų automobilių rinkoje yra labai ribotas. Vieninteliai lietuviams ganėtinai įperkami vairavimo malonumą galintys suteikti sportiniai modeliai yra „Toyota GT86“ ir „Mazda MX-5“.
Šie automobiliai sąlyginiai nedaug kainuoja, ne pernelyg brangi yra ir jų eksploatacija. Tačiau šiais ekonominio nestabilumo laikais jie tampa tarsi nereikalinga prabanga.
Greiti ir galingi hečbekai išlieka ganėtinai populiarūs, tačiau net ir patys geriausi iš jų savo gyvavimą pradėjo nuo šeimyninio modelio rolės, todėl užkietėjusių entuziastų nėra laikomi tikrais sportiniais modeliais.
