Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis pažymėjo, kad dalis mašinų Lietuvą pasiekia jau su koreguota rida. Anot jo, tuomet kyla tik vienas klausimas – kas turėtų sėsti į kalėjimą?
„Ar tai turėtų būti rankas prie mašinos prikišęs vokietis, ar ją atsivežęs lietuvis?“ – klausė pašnekovas.
Orientuojasi į klientus
Jo teigimu, parduodami automobilius vidaus rinkoje vokiečiai spidometrų neliečia, tačiau ruošdami transporto priemones eksportui ridą visuomet koreguoja. Tam poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, Serbijoje bei kitose šalyse.
Bendrovės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nesunkiai atsekti galimą ridos korekciją įmanoma tik apynaujams automobiliams, kurie aptarnaujami įgaliotuose gamintojų servisuose.
„Kai tik baigiasi tie garantinė priežiūra, kilometrai ir pasimeta“, – konstatavo jis.
Kaip vieną iš būdų atsekti tikrąją ridą pašnekovas įvardino techninių apžiūrų metu fiksuojamus duomenis.
Tačiau jais pasitikėti 100 proc. negalima – neįmanoma patikrinti, kiek automobilis nuvažiavo per tą dvejų metų laikotarpį tarp apsilankymų.
Pašnekovo manymu, nubausti už tokį pažeidimą įmanoma tik nutvėrus už rankos meistrą garaže. Kitu atveju įrodyti kaltę yra labai sudėtinga, ypač atsižvelgiant į faktą, kad lietuvis dažnu atveju nėra pirmasis automobilio savininkas.
Nesupranta kaltės
V. Naujanis nesupranta, kodėl nusikaltėliais turėtų būti laikomi turguje ridą koreguojantys prekeiviai. Esą automobilį įsigijęs žmogus galiausiai jį vis tiek jį keičia, o parduoti su didele rida būtų labai sudėtinga.
Pašnekovas prisipažino, kad prieš patvirtinant naująsias kodekso pataisas jis du kartus atsukinėjo savo automobilio ridą. Tačiau tikina tai daręs ne norėdamas ką nors apgauti.
Verslininkas sako, kad jam psichologiškai buvo per sunku žiūrėti į didelius skaičius prietaisų skydelyje.
Pašnekovas prisiminė, kad tais laikais, kai pas mus lankydavosi daugiau naudotų automobilių ieškančių baltarusių, jie priekaištaudavo lietuviams už neatsuktą ridą.
„Neatsuktą ridą jie laikydavo trūkumu, nes tai reikšdavo papildomą darbą jiems patiems“, – pasakojo V. Naujanis.
