5 priežastys, kada ir kodėl verta pirkti benzininį automobilį

Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja dyzeliniai modeliai, tačiau pastaraisiais metais pastebimos tendencijos, kad tautiečiai vis dažniau žvalgosi į benzinu varomas mašinas.

Benzininiai automobiliai nėra tokie ekonomiški kaip dyzeliniai, tačiau jie turi savų privalumų.<br>Andriaus Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Benzininiai automobiliai nėra tokie ekonomiški kaip dyzeliniai, tačiau jie turi savų privalumų.<br>Andriaus Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-05-06 06:32, atnaujinta 2017-05-26 11:34

Kada ir dėl kokių priežasčių verta rinktis benzinu varomą automobilį?

Dyzelinių variklių energetinis efektyvumas vis dar išlieka didesnis nei benzininių, taigi transporto priemonės su šiais motorais sunaudoja mažiau degalų.

Tačiau technologijos sparčiai tobulėja, o turbokompresoriais ir tiesioginio degalų įpurškimo sistemomis masiškai aprūpinami benzininiai varikliai ekonomiškumu sparčiai vejasi dyzelius.

Automobiliai su naujos kartos motorais jau patenka ir į antrinę rinką, todėl dabar yra puikus laikas pagalvoti apie benzininį modelį.

Pateikiame jums penkis mywheels.ie specialistų argumentus, kodėl verta pasidomėti benzininiais automobiliais.

1. Jie yra pigesni.

Naudoti dyzeliniai automobiliai kainuoja daugiau. Yra manančių, kad dėl didesnių gamybos apimčių atskirtų mazgų kainos turėtų būti mažesnės, tačiau kol kas dyzeliniu varomi nauji modeliai yra brangesni už benzininius.

Dėl didelės paklausos kainų skirtumas išlieka ir antrinėje rinkoje. Dyzelinio septynerių metų „Volkswagen Golf“ kaina vidutiniškai maždaug 400 eurų didesnė nei benzininio, tačiau šis skirtumas gali viršyti ir 1 tūkst. eurų.

Didesnių automobilių kainos skiriasi dar labiau, tačiau rasti benzinu varomą didesnį modelį mūsų rinkoje gali būti sudėtinga, mat jų pasiūla yra ženkliai mažesnė nei dyzelinių.

2. Mažiau važinėjant degalų kainų skirtumas neatperka automobilio kainos.

Ne vienas automobilių ekspertas yra paskaičiavęs, kad atsižvelgiant į tai, kiek kilometrų nuvažiuoja vidutinis vairuotojas, brangesnis dyzelinis modelis atsiperka tik daugiau važinėjant.

Imkime du ties segmento automobilius su skirtingais varikliais. Vidutinės benzininio modelio sąnaudos sieks apie 8 l/100 km, o dyzelinio – apytiksliai 6 l/100 km.

Atsižvelgiant į degalų kainų skirtumus, nesunku apskaičiuoti, kad pilant dyzeliną 100 km jums kainuos maždaug 3 eurais mažiau. Taigi, jei kainų skirtumas buvo 1000 eurų, dyzelinis automobilis jums atsipirks tik įveikus daugiau nei 30 tūkst. kilometrų, ir tai neįtraukus kitų sąnaudų.

3. Mažesnė rida.

Nors nuo metų pradžios už ridos koregavimą gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, automobilių prekeiviai tuo vis dar užsiima.

Viena iš galimybių įsigyti mažiau kilometrų įveikusią ir ne taip nutrintą transporto priemonę yra rinktis modelį su benzininiu varikliu.

Dažniausiai su tokiais automobiliais žmonės į ilgas keliones nesileidžia. Tuo su dyzeliniais modeliais įveikiami įspūdingi atstumai.

Dyzelinio automobilio pirkimą pateisinantį magišką 30 tūkst. per metus įveiktų kilometrų skaičių puikiai žino ir šalių, iš kurių mašinos atkeliauja pas mus, vairuotojai.

4. Pigesnė priežiūra.

Dyzelinių automobilių savininkai dažniausiai yra gąsdinami didžiulėmis degalų siurblių ir purkštukų kainomis, tačiau jie turi ir kitų problemų.

Turbokompresoriaus resursas didžiąja dalimi priklauso nuo tepalo kokybės, todėl dyzeliniuose varikliuose jo kokybę reikia atidžiai sekti ir keisti dažniau nei benzininiuose.

Taip pat mažesni sūkiai ir žemesnė degimo temperatūra reiškia nepageidaujamo azoto oksido ir kitų kenksmingų likučių susidarymą.

Jie užkemša kietųjų dalelių filtrą, katalizatorių ir nors lietuviai kol kas šias problemas sprendžia viską pjaustydami bei šalindami, išmetamųjų dujų emisijos kontrolė Lietuvoje vis labiau griežtinama, todėl dyzelinių automobilių eksploatacija brangs.

5. Retesni apsilankymai servisuose.

Reikia nepamiršti, kad dėl didesnės ridos vadinamasis metalo nuovargis atsiranda ne tik variklio, bet ir kitų mazgų detalėms. Tai automatiškai reiškia dažnesnį apsilankymą servisuose ir neplanuotas išlaidas.

Lietuviai dalinasi liūdnomis istorijomis apie tai, kad įsigytas naudotas automobilis atrodė puikiai, tačiau greitai jam prireikė brangaus remonto.

Dažniausiai kaltininkais tampa sukčiavimu kaltinami prekeiviai, tačiau patys pirkėjai nelinkę prablaivėti nuo saviapgaulės ir prisiminti, kad tikroji jų įsigyto dyzelinio automobilio rida greičiausiai keletą kartų didesnė už rodomą prietaisų skydelyje.

Benzininiai automobiliai nuo to taip pat neapsaugoti, tačiau rinkdamiesi tokį modelį galite dažniau rasti tikrą ridą, o blogiausiu atveju apgaulės mastas bus mažesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.