Žemi debesys „miksuoja“ šlapdribos ir lietaus kokteilį, bet vėjo „fenas“ bematant džiovina jo purslus ant grindinio ir vėl viskas kartojasi iš naujo kol tolumoje pasigirsta artėjantis griaustinis, kurio garsas lapkričio pabaigoje lygiai toks pat netikėtas kaip ir „baiko“ užesys tuščioje tuščios Šventosios gatvėje.
Fantasmagoriškai kinematografinis reginys, bet nieko antgamtiško. Motociklų meistras Vaidotas Šimaitis tiesiog čia gyvena ir maloniai sutiko šnektelti apie didelius planus ir motociklų verslą šalyje, kurioje motociklus moka „daryti“ visi.
– Vaidotai, motociklų verslo atstovai dažnai skundžiasi, jog sunkiai suduria galą su galu, o pats čia oho kokias dirbtuves „ištaisei“! Drąsu.
– Kol kas tai dar nėra verslas, bet žmonės pradeda pamilti motociklą. Pasikalbėjus su tais, kurie veda kursus, sako, kad tiek motociklistų nėra buvę kiek dabar yra ruošiama naujų. Tačiau šiai dienai tai nėra kaip žmonės įsivaizduoja verslą.
Tai yra ir nupirkimas, nes perki „katę maiše“, vežiesi iš JAV, skaičiuoji vieną pelną, gani kitą ir t.t. Nėra taip, kad vien iš to galima gyventi, bet kai yra kompanija, kuri užsiima skirtingom verslo kryptimis ir motociklai atsirado kaip papildoma sritis.
Tačiau į minusą mes neinam, atsiperka ir verkšlenti nėra ko. Buvo vienas „harlio“ saloną atidarė, kitas, bet neišsilaikė – niekas nepirko, o detalę užsakyti buvo brangu. Šiai dienai viskas gerokai prieinamiau, gyvenimo lygis vejasi pasaulį ir perkamoji galia didesnė todėl daugelis gali atsinaujinti ir važiuoti.
– Iš kur, jūsų nuomone, Lietuvoje tiek norinčių įgyti motociklininko kategoriją? Žmonės atranda motociklą kaip transporto prieonę ar čia mados reikalai?
– Manau, kad atranda motociklą kaip transporto priemonę. Mano advokatas vilnietis, gyvena priemiestyje ir nusipirko motociklą, su kuriuo važinėja į darbą ir džiaugiasi, kad labai patogu, nes nebestvi kamščiuose.
Darbe persirengia kostiumu ir viskas. Važiuojant motociklu laikas sutrumpėja kelis kartus. Atsiranda motociklininkų kultūra ir ji kiekvienais metais plečiasi.
– Pačiam tenka matyti daug motociklų. Ar lietuviai, skonio prasme, labiau konservatyvūs ar, priešingai, linkę eksperimentuoti ir lengvai priima naujoves?
– Lietuviai nėra konservatyvūs. Lietuviai vis rečiau nori važinėti standartiniu motociklu, darosi „bagger'ius“, dažosi ir tobulinasi. Tačiau reikia pasakyti, kad tai vyksta tik paskutinius kelis metus.
Prieš tai buvo vienas kitas įdomiau padažytas, o dabar jau jaučiasi, nes kiekvieną pavasarį išvažiuoja vis daugiau įdomių motociklų. Antra vertus, nėra daug Lietuvoje meistrų, kurie galėtų išpildyti vizijas. Jų vienetai.
– Kaip yra su ta nuolatos keiksnojama Lietuvos rinka?
– Taip sutapo, kad radome partnerius Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje ir t.t. Lietuvoje esame pardavę 3-4 motociklus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad labiausiai savo motociklus mėgsta puošti švedai.
– Partnerius susirandate patys ieškodami ar suveikia kiti principai t.y. „belaidis telegrafas“?
– Visokių schemų buvo. Pirkėjai dažnai vadovaujasi buvusių klientų rekomendacijomis, kurios eina iš lūpų iš lūpas. Dalinamasi patirtimis apie patikimus ir nepatikimus perdarynėtojus. Taip atsiranda kontaktai.
Su motociklais dirbant turi būti bent minimali tvarka, turiu galvoje, kad „chimičinti“ nepavyks, nes yra labai specifiniai geometrijos atstatymo ir k.t. reikalai, kuriuos gali padaryti, vėlgi, labai nedaug kas ir tam reikalinga sertifikuota ir brangi įranga, kurią prižiūrėti ir aptarnauti, kad ji atitiktų aukštus gamintojų standartus, reikia reguliariai.
Staklės tam reikalui vežamos į Vokietiją, tikrinamos ir gauna aitikimo sertifikatą. Nebėra taip, kad motociklas iš akies „patampomas“ garaže ir paleidžiamas į gatvę. „Garažiukai“ parduoda vieną motociklą ir viskas, nes pardavus vieną nekokybišką motociklą, tai bus pirmas ir paskutinis parduotas motociklas.
O jeigu nori dalyvauti rinkoje, reikia atidžiai tikrinti ir žiūrėti kiekvienu atveju, reikalui ar net įtarimui esant motociklo geometrija atstatoma sertifikuota įranga ir gauni pažymą, kad viskas tvarkoje.
– Skamba kaip „garažinių“ košmaras ar net nuosprendis.
– Esame ir mes tokių „suklijuotų“ pirkę t.y. apsipirkę. Teko nurašyt išėmus variklius ir kitas naudotinas dalis. Buvo laikas, kai „baigėsi“ mašinos, kai kurie metėsi į motociklus. Tada ir pasigirdo tas verksmas dėl nepirkimo.
Būkim atviri, niekas nieko ir nenupirks, nes reiks sertifikatų, kuriuos gali suteikti nedaugelis. Pirmi kontaktai tokie ir buvo, kad reikėjo važiuoti ir netgi motociklus vežti ir įrodinėti, kad viskas tvarkinga ir mūsų produkcija gera.
– Ar nepagadino kolegos bendros Lietuvos reputacijos Europos motociklų rinkoje?
– Pavyzdžiui, Šiauliuose žinau vieną gerą kompaniją, bet kiek girdžiu iš partnerių vokiečių, suomių ar švedų, ant Šiaulių uždėtas kryžius. Vadinasi buvo ne vienas atvejis, kad sugudravo. Tačiau nėra taip paprasta ir kiekvienas atvejis individualus.
Juk ir „garažinis“ gali gauti sertifikatus, sudėti kokybiškas detales ir padaryti gerą daiktą. Klausimas kitas, nesukursi motociklo dirbdamas vienas arba sukursi vieną. Negalėsi vienas turėti sandėlio detalių, reikės užsakinėti ir jų laukti, tai kiek tai užtruks, kaip greit jį parduosi ir kaip atsipirks pardavus.
– Dažname didesniame mieste yra bent kelios motociklų dirbtuvės. Kaip su konkurencija?
– Klaipėdos regione mes bendraujame 5 ar 6 dirbtuvės ir visiems užtenka. Papildome vienas kitą, nes vienas atiduos kitam jei negali priimti užsakymo, aš atiduosiu jam, kad „sumestų“ motociklą jei nespėju.
Mes tikrai nekonkuruojam. Žinoma, yra tokių, „meistrų“, kurių darbų niekada nerekomenduosiu, nes jie skirti pjaustymui, ne remontavimui. Su tokiais tiesiog nebendraujame.
– Tikėkimės, kad šitas „žanras“ pamažu traukiasi praeitin ir pakalbėkime apie įstatyminę bazę, kuri jums, regis, nėra labai palanki.
– Visur turi būti protingumo kriterijus. Tvarka turi būti, bet kartais atrodo, kad įstatymus priiminėja ir pataisas siūlo žmonės savo gyvenime net nematę motociklo. Kalbu apie ES standartus ir panašius reikalus.
Visi susireikšminę, visi ekspertai, o iš tikro tėra niša papildomam pinigų uždirbimui. Žinoma, reikia būti dideliu ekspertu, kad matytum geltonai mirksinčią lemputę, nes tas, kuris atlikėja tech.apžiūrą to nemato. Juokinga.
Ant šono griuvęs motociklas pagal draudimo dokumentus – neremontuotinas, nes kažkas taip susitvarkė išmoką, o sudaužytas bet nedraustas – tvarkomas. Nėra logikos ir nuoseklumo.
– Tiesa, motociklininkams pastarieji metai buvo gana keisti, turint galvoje visus užderėjusius įstatymų pakeitimus kaip privalomos neegzistuojančios žieminės padangos, metinis draudimas ir t.t.
– Pasikartosiu, kad žmogus priimantis motociklistus liečiančius įstatymus turėtų būti bent matęs šią transporto priemonę. Pasakykit ar esat važiavęs prisnigtomis gatvėmis ir kiek malonumo važiuoti minusinėje temperatūroje?
Atrodo, kad atsakymai elementarūs. Antra vertus, žiemos kitokios ir lapkričio mėnesį dar galima laisvai važiuot, bet pagal įstatymą reikia žieminių padangų, kurių niekas negamina. Perspaudžiama ir tiek, o galėtų būti paprastai: nėra sniego – važiuoji, pasnigo – stovi garaže.
Visi būtų patenkinti ir viskas aišku. Sprendimus priiminėja ne tie žmonės, kurie turėtų tai daryti, bet tikiu, kad su laiku viskas keisis.
– Pakalbėkim apie malonesnius dalykus, apie planus, kuriuose naujas renginys skirtas motociklininkams. Ką sumąstėte?
– Mintis atsirado berengiant sezono atidarymus Šventojoje su „Chimeras MC“. Atvažiuodavo kolegos baikeriai ir matosi, kad daugeliui, atvažiavus prie jūros, norisi kelių dienų renginio. Norint pristraukti svečių iš užsienio reikia minimum 2-3 vakarų renginio, kad būtų prasminga važiuoti.
Pačiam yra tekę dalyvauti ne viename pajūrio renginyje ir tikrai smagu pasimaudyt vasarą, pabūt prie jūros ilgiau. Taip ir gimė „Pabaltijo pliažo baikerių šou“ renginio idėja. Tai festivalis, baikerių pliažo fiesta, o Šventoji turi patogią tokiam renginiui infrastruktūrą. Matysim kaip seksis.
Pradėsim nuo Šventosios, o jeigu reikės, išplėsim iki Palangos ir Klaipėdos. Kalbamės su verslininkais dėl kainų ir paslaugų ir jau dėliojamės planus.
– Veiksmas vyks pliaže ar visoje Šventojoje?
– Lokacija bus centrinė miesto gatvė, numatomas pliažo futbolas, kalbamės su visais ir miestas prisidės. Pirmiausia patys sau darom šventę, plius atvažiuoja užsieniečiai ir kasmet žinome, kad tuo metu Šventojoje vyks renginys, užsirašom kalendoriuje ir jam ruošiamės.
Norintys turės galimybę pasistatyt palapines, parodyti savo pagamintus motociklus, pristatyti klubus, bendrauti ir t.t. Žodžiu, tai turėtų būti motociklininkų šventė, o Šventoji tomis dienomis tapti Lietuvos motociklininkų sostine.
