Unikalus statinys iškilo vietoje plataus medinio tilto, kuris šioje vietoje stovėjo nuo XVII amžiaus pradžios iki XX amžiaus vidurio.
Tiltą iš plienu sutvirtintų medžio konstrukcijų pastatė AB„Kauno tiltai“.
Unikalus statinys
Šio projekto autoriai – bendrovė „Sweco Lietuva“ kartu su architektais Jurgiu Rimvydu Paliu ir jo dukra Ieva Jurgita Palyte–Veilandiene.
Žinomas šalyje architektas ir pedagogas pripažino, kad kuriant šį pėsčiųjų tiltą įtakos jo formai turėjo jau vaikystėje kilęs domėjimasis inžineriniais statiniais.
„Erdviniai, ažūriniai tiltai duoda visai kitą įspūdį. Todėl ir kilo mintis – suprojektuoti Kėdainiams erdvinį tiltą. Tikėjausi, kad ši idėja bus priimtina ir užsakovams“, – prisiminė J. R. Palys.
Rengdami pirmuosius eskizus architektai siekė, kad medinės tilto konstrukcijos atrodytų kuo grakščiau.
Siekiant santvaroms suteikti reikiamo tvirtumo jos sustiprintos plieninėmis detalėmis.
Metalo konstrukcija su medžiu derinama ir kitose vietose – medžio ažūrą kuria ir tiltą laikančios metalo atotampos.
Ant naujojo tilto kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos, o ant dešiniojo – Žemaitijos herbas.
Taip pat jį puošia ir 1831 metų balandžio 29 dieną vykusio Kėdainių mūšio scenos bronzinis bareljefas.
Senojo tilto neliko
96 metrų ilgio ir 3,66 metro pločio tilto per Nevėžio upę rekonstrukcijos darbai prasidėjo dar vasarą. Buvo išardytos senos konstrukcijos, pastatytos naujos, įrengtas apšvietimas, perkelti ryšio ir elektros kabeliai.
Pėsčiųjų tilto per Nevėžį statybos darbų vertė – daugiau nei 1,4 mln. eurų. Lėšos buvo skirtos iš Europos Sąjungos fondų, taip pat valstybės ir savivaldybės biudžetų.
AB „Kauno tiltų“ Gatvių tiesimo aikštelės darbų vadovas Arvydas Šlapikas sakė, kad atliekant rekonstrukciją iš senojo tilto liko tik krantinės atramos ir pamatai. Visa kita buvo surinkta ir pastatyta naujai.
„Sakyčiau, kad apie 80 proc. šio tilto yra visiškai naujos medžiagos ir tik 20 proc. – senos“, – kalbėjo statybos darbams vadovavęs bendrovės atstovas.
Reikėjo ypatingo tikslumo
Konstrukcijos standumas mažesnis nei būtų naudojant vien metalą, o dėl to kilo papildomų iššūkių.
„Surinkimas ir montavimas buvo sudėtingas, nes medis labiau linkęs pasiduoti deformacijoms ir kitaip nei plienas gali lūžti“, – konstatavo specialistas.
Jis sakė, kad pakelti ir pastatyti į vietą tokias dideles santvaras – nelengva užduotis. Reikėjo pasukti galvą, kaip jas prikabinti ir kokiu būdu nuleisti.
„Tai pat nebuvo paprasta jas sumontuoti tiksliai į projekte numatytą padėtį, kadangi tilto viršutinė dalis nėra vertikali, o kiek pasvirusi“, – pasakojo A. Šlapikas.
Darbų vadovo teigimu, būtų užtekę vieno neteisingo sprendimo ir konstrukcija būtų deformuota. Visgi tikslumą pavyko išlaikyti ir visos santvaros atsidūrė savo vietose.
Daugiausia – mediena
Specialistas pridūrė, kad plienas buvo panaudotas tik detalių sujungimams. Visas krūvis tenka medinėms santvaroms, perdanga taip pat yra medinė.
„Tai pėsčiųjų tiltas, kuriam tenkančios apkrovos gerokai mažesnės nei pritaikytos geležinkelio ar automobilių srautams.
Tuomet pasirinkimas yra platesnis – galima naudoti įvairesnes konstrukcijas – plieną, medieną ir kt.“, – aiškino A. Šlapikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokių didelių gabaritų plieno ir medžio ažūro tiltas – unikalus mūsų šalyje. Šis statinys darbų vadovui suteikė neįkainojamos patirties.
„Įdomu, kad kiekvieną kartą statydamas tiltą susiduriu su vis kitokia konstrukcija.
Džiugu, kad savo darbu galiu prisidėti prie autentiško statinio, kuris ne tik papildė architektūrą, bet ir sujungia skirtingas miesto dalis – senąją ir naująją“, – sakė A. Šlapikas.
