Prieš gerus 200 metų – 1817-ais – vokiečių baronas Karlas von Draisas išrado dviratį. Daugelis išradimų per tiek metų pasikeitė neatpažįstamai, tik dviračiai ne, dažnai nuskamba ir patarimas – neišradinėk dviračio. Tiesa, vadinamasis „velocipide“, 1853 metais buvo patobulintas, jam pridėti pedalai.
Nors susidomėjimas šia transporto priemone sparčiai auga ir mūsuose, sportiškiausiame mieste Alytuje ilgėja dviračių takai, negalime lygiuotis su Liuksemburgu, Olandija ar Belgija. Ten dviračių infrastruktūra ir pati kultūra yra stipriai išplėtota. Vaikai jais važiuoja į mokyklą, studentai – į paskaitas, suaugusieji – į darbą, parduotuvę.
„Kai tėvai man, dešimtmetei, nupirko dviratį, labai džiaugiausi ir net didžiavausi, nes kaime tik viena jį turėjau. Buvo jis su margu apsauginiu tinkleliu, kad suknelės ratai neįtrauktų. Apie sveikatą tada negalvojau“, – pasakoja B.Tamulynienė.
Tiesa, laisvo laiko pralėkti dviračių jai likdavo ne tiek ir daug. Vasarą važinėjo tik sekmadieniais, grįžusi atostogų iš Prienų gimnazijos, o vėliau iš Vilniaus universiteto. Šiokiomis dienomis laukė darbai laukuose. Tolimiausias reisas buvo iš Butrimonių seniūnijos į Alytų, aplankyti ligoninėje gulinčios motinos.
Po studijų ir penkerių metų darbo Šeštokų vidurinėje mokykloje, 1961 metais B.Tamulynienė buvo paskirta vadovauti Alytaus rajono Tabalenkos aštuonmetei mokyklai. Kaip premiją už darbą gavo paskyrą automobiliui „Volga“, kurią nusipirko vos už 5 tūkstančius rublių, kai rinkos kaina buvo apie 12 tūkstančių rublių. Tada su dviračiu atsisveikino 25-eriems metams.
„Kadaise ir Švietimo skyrius teturėjo gal tik vieną lengvąjį automobilį, tad jo darbuotojus su svečiais, vizitatoriais iš sostinės tekdavo vežioti į pirtis, kolegas, kaimynus – į vestuves, kitas šventes, uogauti, grybauti. Smagu buvo. Benzinas buvo pigesnis už šiandieninį vandenį, litras jo kainavo 20 kapeikų. Kartais iš kelio darbininkų ar praeivių ir linksmų replikų išgirsdavau: „Žiūrėk, boba už vairo!“ Tikrai, tada moteris už vairo buvo naujiena“,– su šypsena prisimena Bronislava.
Automobilis B.Tamulynienei pravertė ir nuo 1971 metų dirbant Švietimo skyriuje, o kai pajuto metų naštą (kaip, beje, ir „Volga“), su automobiliu atsisveikino.
„Nusipirkau dviratį ir jau per dvidešimt metų juo važinėju, tapau lankstesnė, tarsi atjaunėjau. Turiu empatišką bičiulį, buvusį dviratininkų trenerį, kuris nedažnus gedimus operatyviai pašalina. Pakalbėsiu ir apie avarijas. Džiaugiuosi, kad vairuojant automobilį, teko išgelbėti vaiką, kuris staiga palindo po ratais. Padėjo dėmesys ir atsargumas. Važiuojant dviračiu, ant manęs užšoko neapdairi moteris, norėjusi ne vietoje pereiti gatvę“, – patirtimis dalijasi pašnekovė.
Kitą kartą gatvėje stovėjusio automobilio vairuotojas ją, važiuojančią pro šalį dviračiu, parbloškė staiga atidarydamas automobilio dureles. Tačiau nė vienu atveju jokių traumų moteris nepatyrė.
„Įvertindama Alytuje dviratininkams sudarytas sąlygas važinėti, galiu pasakyti, kad jos neblogos. Gatvių danga lygi. Tik yra šaligatvių su atšokusiomis plytelėmis. Tragiškiausia danga tiltelio, jungiančio Dainavos mikrorajoną su Jaunimo parku – vienos duobės“, – vertina mūsų miestą dviratininko žvilgsniu.
Dviratis Bronislavai – visų pirma, netarši susisiekimo priemonė, antra – sveikata ir malonumas, o trečia – visa tai gaunama už dyką.
Paklausykite, ką apie dviračio naudą sveikatai sakė Klaipėdos sporto centro gydytojas, kuris dešimtmetį važinėdamas į darbą dviračiu, sukakdavo kasdien apie šimtą kilometrų ir tapo daug sveikesnis: „Važiuojant dviračiu, dirba visas organizmas, formuojasi raumenys, laikantys stuburą, judesių pakanka tiek sąnariams, tiek širdies veiklai, tad gerėja kraujotaka.
Vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Pedalus minantis žmogus daugiau išgeria vandens, tad intensyviai valosi organizmas. Ugdoma ištvermė, gerėja nuotaika, mažėja nervinė įtampa, šviesėja mintys.“
Specialistai pataria dviračiu važinėti kasdien apie dvi valandas gamtoje, o ne treniruoklių salėje, taip tvirtėja ne tik raumenys, bet ir dvasinė sveikata. B.Tamulynienė šiltuoju metu važinėja ir ilgiau ir nuoširdžiai pataria pamėginti sekti jos pavyzdžiu, juk už lango – nuostabus saulėtas pavasaris.
