„Nissan“ atskleidė, kad jau turi nedidelę prototipinę kietojo būvio baterijų gamyklą. Aišku, tai – labiau laboratorija nei gamykla, bet ji iš tikrųjų leis vystyti naujas technologijas ir galiausiai pereiti prie didelio masto gamybos. Kietojo būvio baterijos yra savotiškas elektromobilių gamintojų Šventasis Gralis, nes ši technologija išspręstų labai daug problemų.
Kietojo būvio baterija – tai energijos saugojimo įrenginys be skysto elektrolito. Skystas elektrolitas yra blogas tuo, kad paverčia baterijas pažeidžiamomis. Be to, jo kokybė su laiku prastėja dėl čia augančių dendritų. Kietojo būvio baterijos turi daug privalumų.
Jos galėtų būti įkraunamos greičiau, pasižymi didesniu eneergijos tankiu, tausoja vietą automobilyje. Jos būtų ir žymiai saugesnės, žymiai ilgaamžiškesnės ir, kaip teigia „Nissan“, pigesnės. Kol kas į elektromobilius jos nemontuojamos ir iš esmės egzistuoja tik laboratorijose, bet „Nissan“ nori tai pakeisti. Ir jau turi datas.
Pirmoji bandomoji „Nissan“ kietojo būvio baterijų gamykla Jokohamoje turėtų pradėti veikti jau 2024 metais. Netrukus po to „Nissan“ ketina pradėti masinę tokių baterijų gamybą ir jau 2028 metais kompanija turėtų pristatyti elektromobilį su tokia baterija.
„Nissan“ pateikia ir daugiau įdomių skaičių. Kompanija skaičiuoja, kad 2028 metais kietojo būvio baterijų kaina nukris iki 75 dolerių už kilovatvalandę. Tačiau netrukus šių baterijų kaina nukris iki 65 USD/kWh – tam tereikės kelių metų. O tada, pasak „Nissan“, elektromobiliai kainuos tiek, kiek dabar kainuoja analogiški benzininiai automobiliai.
Tiesa, „Nissan“ gali ir pavėluoti. „Toyota“ elektromobilius su kietojo būvio baterijomis žada jau 2025 metais.
