Kada elektromobilių baterijas pildysime taip greitai, kaip benzino baką?

Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas. Tai ypač aktualu važinėjantiems ilgesnius atstumus. Kada bus galima leistis į ilgas keliones su elektromobiliu stojant vos kelioms minutėms baterijos papildymui? Elektromobilių įkrovimo stotelių gamintojai jau siūlo tokias stoteles rinkai, tačiau dar pati rinka turi juos prisivyti.

Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas.
Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas.
Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas.
Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas.
Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas.
Viena iš priežasčių, atgrasančių vairuotojus nuo elektromobilio – įkrovimo laikas.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 26, 2022, 1:46 PM

Kiek ilgai reikia stovėti?

Naujausi elektromobiliai turi pakankamai dideles baterijas, kurios leistų be problemų įvairiais keliais įveikti po 300 ir daugiau kilometrų. Kai kurie modeliai nuvažiuojamu atstumu nei kiek neatsilieka nuo senovinių automobilių su vidaus degimo varikliais. Elektromobiliai nusileidžia jiems tik tuomet, kai energija išsenka ir ją reikia papildyti. Benzininiam automobiliui keliasdešimt litrų degalų į baką pribėga per pora minučių, tuo tarpu elektromobilis, bent jau daugumoje Lietuvoje esančių greito įkrovimo stotelių turi stoti valandai ar net dviem, kad pilnai pripildytų didelę bateriją.

Tai kliūva dažnai tolimus nuotolius važinėjantiems vairuotojams. Tai daro įtaką ir kasmet vykstančių „Ignitis ON: Pažink Lietuvą“ elektromobilių lenktynių dalyvių rezultatams. Jie per dieną elektromobiliais bando nuvažiuoti kaip įmanoma didesnį nuotolį, o tokios varžybos parodo realybę, ką gali naujausi elektromobiliai ir Lietuvoje esanti infrastruktūra.

Nors elektromobiliai jau senokai važiuoja toli, didžiausi pralaimėjimai ir laiko gaišimas vyksta įkrovimo stotelėse. Didžioji dauguma greito įkrovimo stotelių Lietuvoje – 50 kW galingumo. Tad jei elektromobilio baterijos talpa siekia 80 kWh, norint ją užpildyti nuo 10 iki 80 proc., kad vėl būtų galima važiuoti 400 km be sustojimo, reikės pastovėti daugiau nei valandą. Kada bus galima tokias baterijas papildyti per tiek laiko, kiek užtrunka sustojimas į tualetą ar užkandžiui?

Įkrauti per kelias minutes įmanoma jau dabar, tik tai dar neapsimoka

„Mes jau dabar siūlome labai galingus įkroviklius, kurių galia – 360 kW. Tačiau rinkoje apskritai dar nėra tokių elektromobilių, kurie galėtų priimti tokią galią. Kaip atrodys elektromobilių infrastruktūra ateityje, priklausys ir nuo politinių sprendimų, o kol kas matome, kad ateitis priklauso masei lėtų įkroviklių“, – sakė technologijų kompanijos, gaminančios elektromobilių įkrovimo stoteles ABB atstovė Goda Montvidaitė.

Įkrovimo stotelių gamintojai jau siūlo rinkai itin galingas, 360 kW galios stoteles. Tokios stotelės dideles, iki 100 kWh talpos baterijas gali įkrauti vos per keliolika minučių. Tačiau realybė tokia, kad nėra automobilių, kurie galėtų priimti tokią galią. Arčiausiai to tik „Porsche Taycan“. Dar itin didele įkrovimo sparta pasižymi „Hyundai Ioniq 5“, „KIA EV6“, „Tesla“ modeliai, tačiau ir jų įkrovimo galia dar nesiekia 300 kW. Absoliuti dauguma rinkoje esančių elektromobilių gali priimti 100–150 kW galią.

Vis tik tai yra daugiau, nei 50 kW. Elektromobiliai tobulėja, ir prieš 5 metus itin greitomis atrodžiusios stotelės pasidarė lėtos. Tad galbūt verta investuoti į ateitį ir statyti galingiausias stoteles?

„Su didelės galios stotelėmis yra daug niuansų. Joms reikia rezervuoti itin didelę galią, o tai yra labai brangu. Kadangi tokių elektromobilių keliuose kol kas dar vienetai, tai rezervuojama galia nėra išnaudojama. Dėl to tai yra ne visada tinkamas sprendimas įkrovimo stotelių operatoriams. Tačiau matome rinkoje didelį dėmesį 120–180 kW stotelėms, kurios gali padalinti savo teikiamą galią ir leidžia įkrauti 3 automobilius vienu metu“, – situaciją nupasakojo G. Montvidaitė.

Technologijų kompanijos ABB atstovė pasakojo, kad elektromobilių įkrovime svarbu ne tik stotelės galingumas, bet ir įkrovimo kabeliu perduodama srovė. Neretai galingesnės stotelės, pavyzdžiui, 120 kW galingumo turi 200 Amperų kabelius, tad didžioji dalis elektromobilių su 400 V baterijų sistemomis gali pasiimti tik apie 80 KW galią. Elektromobilių stotelių operatoriai turėtų rinktis įrangą ne tik pagal įkrovimo galią, bet ir atsižvelgti į daugiau parametrų.

Ateityje ir stotelės bus išmanios

Vis tik ateitis priklauso lėto įkrovimo stotelėms. Itin greito įkrovimo infrastruktūra aktuali tik magistraliniuose keliuose, kuriuose žmonės važiuoja ir nori iš vieno taško į kitą nukakti kuo greičiau ir kuo mažiau stoviniuodami.

Miestuose automobiliai daugiausiai stovi. O elektromobiliai tą stovėjimą gali išnaudoti baterijos pildymui. Todėl reikia daug pasiekiamų taškų, kad žmonės galėtų savo automobilius įkrauti prie parduotuvės, prie namų, prie sporto klubo ir kitose vietose, kur jie sustoja kiek ilgesniam laikui.

„Ateityje ir lėto įkrovimo sprendimai taps išmanesni: Turėtų atsirasti daugiau sprendimų, kaip tarifus susieti su elektros biržos kainomis, kaip dar geriau išnaudoti saulės elektrinėse pagamintą elektros energiją.

Bus labai svarbus dinaminis galios balansavimas, kad, pavyzdžiui namui nereikėtų didinti galios įvado. Ir tai nėra ateitis, tai įmanoma dabar, tačiau ateityje plėsis galimybės elektromobilių įkrovimą daryti labiau prieinamu, išmaniu ir ekonomišku“, – paveikslą nupiešė ABB atstovė Goda Montvidaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.