Pardavėjai salonuose parduoda ekonomiškus modelius, pavyzdžiui, „Hyundai Solaris“, už 3 mln. rublių, tačiau tokiomis sąlygomis rusų įprotis keisti automobilį kas 3–5 metus, ekspertų teigimu, nueis perniek. Rusai turės atsargiau elgtis su naudotais automobiliais. „Gazeta“ straipsnyje rašoma, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vairuojant, kad automobilis tarnautų ilgiau.
Automobilių žurnalo „Prie vairo“ ekspertas Michailas Kolodočkinas aiškino, kad automobilių gamintojai gamina automobilius, kurių agregatų ištekliai yra praktiškai arti gamyklinės garantijos termino. Jis įsitikinęs, kad dabar beveik visų automobilių pardavimo kaina viršija vartotojų poreikius, todėl didelė dalis Rusijos vairuotojų bando prailginti naudotų automobilių amžių.
Pirmiausia vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į variklio alyvos keitimo laikotarpį. Pasak M.Kolodočkino, nusipirkus naują automobilį tepalus reikėtų keisti nuvažiavus 1000–1500 km.
„Bet kokia pirmą kartą užpilta alyva, kad ir kokia gera ji būtų, tam tikra prasme yra eksploatacinė. Ji sugeria visas mikrodaleles“, – sakė M.Kolodočkinas.
Miestiečiams dažnai tenka stovėti spūstyse, kuriose vidutinis greitis yra 20–25 km/val., todėl gamyklines rekomendacijas, kada keisti variklio alyvą konkrečiame automobilyje, reikėtų dalyti iš dviejų.
„Kartais automobilio savininkas pasižiūri į odometro rodmenis: „Daug nevažiavau, tik 7 tūkst. kilometrų“. Tiesą sakant, nafta jau beveik išnaudota. Alyvą reikėtų keisti kas 7–8 tūkst. kilometrų, tai taikoma bet kuriam automobiliui“, – minėjo automobilių ekspertas.
Automatinės pavarų dėžės skystį reikia keisti net ir nesilaikant gamintojo rekomendacijų. M.Kolodočkinas pataria nepasitikėti automobilių bendrovėmis, kurios teigia, kad transmisijos skystis veikia visą automobilio eksploatavimo laiką. Remonto praktikoje teigiama, kad automatinės pavarų dėžės skystis turėtų būti atnaujinamas kas 60–70 tūkst. km.
Kitas dalykas yra susijęs su pavarų dėžės įšilimu žiemos sąlygomis, apie kurio svarbą nežino net patyrę vairuotojai. Daugelis mano, kad užtenka tik pašildyti variklį. Iš tiesų pirmus kelis kilometrus svarbu važiuoti labai lėtai ir per daug neapkrauti pavarų dėžės.
Kitas patarimas susijęs su „Start-Stop“ funkcija, kurią turi daugelis šiuolaikinių vidutinės ir aukščiausios klasės automobilių. Ši sistema automatiškai išjungia ir vėl įjungia variklį prie šviesoforų ir stotelėse, kad būtų taupomi degalai ir mažinamas išmetamo CO2 kiekis.
„Jei važiuojame spūstyje ir sistema įjungta, ji kas 10–15 sekundžių išjungia bei vėl įjungia variklį“, – aiškina M.Kolodočkinas. Pasak jo, dėl apkrauto akumuliatoriaus susidėvi starteris ir visi guoliai.
Automobilių savininkai, kurie turi turbininį variklį, turi laikytis specialių taisyklių. Po ilgo važiavimo dideliu greičiu variklį reikia išjungti ne iš karto, o leisti jam kurį laiką veikti tuščiąja eiga, nes išjungus variklį aušinimo skysčio cirkuliacija sustoja. Stūmoklis yra įkaitęs, todėl grioveliuose esanti alyva beveik sudega.
Dėl šito gali atsirasti suodžių, todėl pagreitės nusidėvėjimas.
Pasak Nacionalinės automobilių asociacijos (ANA) viceprezidento Jano Heizerio, labiausiai nukentės modernių ir brangių automobilių savininkai – net ir nedidelis gedimas jų transporto priemonėse gali turėti rimtų pasekmių. Jis sako, kad mašinos ilgaamžiškumą galima pagerinti atsižvelgus į vairavimo stilių. Prie to prisideda sklandus vairavimas be stipraus stabdymo ir greitėjimo.
„Akivaizdu, kad artimiausiu metu turėsime ilgiau naudotis automobiliais, o įprotis juos keisti kas 3–5 metus daugeliui taps praeitimi. Nėra nieko blogo grįžti prie senamadiško automobilio ilgaamžiškumo išsaugojimo būdo ir apsaugoti kėbulą ar pakabos elementus nuo rūdžių. Daugelis apie tai pamiršo, tačiau tai istorija, kuri pasiteisina ir padeda išlaikyti automobilį sveiką“, – aiškina J.Heitzeris.
Žurnalo „Prie vairo“ ekspertas M.Kolodočkinas su tuo sutinka.
„Dabartinėmis aplinkybėmis niekas negali numatyti, kada galėsime pakeisti vieną automobilį kitu. Todėl turime geriau rūpintis transporto priemone. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kėbulą, net jei mašiną nusipirkote vakar, pravartu jį apsaugoti nuo rūdžių“, – pridūrė jis.
Ar verta pirkti garažą ir mokytis automobilių remonto pagrindų?
2021 m. garažų kainos Rusijoje vidutiniškai padidėjo 23 proc. Skaičiuojama, kad beveik pusė (49 proc.) Rusijos automobilių savininkų norėtų turėti garažą, o 7 proc. nemano, kad jiems jo reikia.
„Gazeta“ užsakymu rinkos analizės bendrovės CIAN parengta ataskaita parodė, kad iki 2021 m. pabaigos vidutinė garažo kaina Rusijoje buvo 550 tūkst. rublių (apie 8020 eurų). Dabar skelbimų portale „Avito“ galima rasti skelbimų apie parduodamas automobilių stovėjimo vietas Maskvoje už maždaug 500 tūkst. rublių – su apsauga, elektra, apžiūros duobe ir plotu nuo 18 kv.m. Panašios kainos yra ir Maskvos priemiesčiuose bei Sankt Peterburge.
Regionuose padėtis geresnė, pavyzdžiui, Jekaterinburge paprasti garažai po atviru dangumi, kur kartais net nėra elektros, kainuoja mažiau nei 100 tūkst. rublių (apie 1458 eurai). Surgute, kur žiemą temperatūra gali nukristi iki 50 laipsnių, yra skelbimų, kad už pusę milijono rublių (apie 7291 eurus) parduodamos vietos garažų kooperatyvuose – tai 21 kvadratinių metrų garažas su geru apšvietimu ir ventiliacija.
Didesniuose miestuose geri pasiūlymai prasideda nuo 1 mln. rublių (14581.38 eurų). Be to, daugelis garažų savininkų nuomoja juos už mažiau nei 10 tūkst. rublių (apie 146 eurus), kai kurie už 2–3 tūkst. rublių (29–43 eurus) per mėnesį.
Tačiau yra niuansų: jei automobilį naudosime kasdien, o žiemą pastatysime į garažą, tai turės įtakos lako dangai, sako ANA viceprezidentas.
Jis mano, kad taupant pinigus geriau kreiptis į automobilių servisą, o ne patiems atlikti remontą. Šiuolaikinių automobilių konstrukcija tokia sudėtinga, kad nekompetentingiems veiksmams atlikti reikės kokybiškos ir brangios diagnostikos, specialių įrankių ir keltuvo. Tačiau ekspertas neatmeta „pasidaryk pats“ automobilio remonto idėjos.
„YouTube“ į pagalbą. Kai kuriuos dalykus tikrai galite atlikti patys: pakeisti lemputes, stabdžių trinkeles. Internete yra daug vaizdo įrašų, kuriuose išsamiai parodyta, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą“, – pasakojo jis.
Yra įvairių įmonių, siūlančių automobilių mechaniko mokymus. Pavyzdžiui, Maskvos išmaniosios inžinerijos centras sakė, kad vidutiniškai per 10 dienų naujokas išmoksta automobilių mechanikos pagrindų.
„Kursai skirti žmonėms, kurie nieko nemoka. Suteikiamos visos automobilių mechanikų žinios apie automobilio sandarą, pagrindinius agregatus, kokiu įrankiu naudotis vienu ar kitu atveju, kur rasti techninę informaciją apie konkretų modelį“, – pasakojo jie.
Tačiau tokie kursai nėra pigūs – vieni kursai kainuoja 30 tūkst. rublių (437 eurus), o ateityje gali pabrangti, teigė bendrovė.
Išversta pagal www.gazeta.ru
