– Lina, kokį automobilį vairuojate? Kiek žinau, sėdate ir ant motociklo, tad kuria transporto priemone šiltuoju metų laiku nuo pavasario iki vėlyvo rudens tenka važinėti dažniau?
– Vairuoju „Audi A4“, o savo motociklo šiuo metu neturiu. Tad smagiai įsitaisau draugo užnugaryje ant „Ducati Diavel“ motociklo ir mėgaujuosi skriejančiais pro šalį vaizdais. Atvirai kalbant, jau seniai mėgaujuosi keleivio pozicija važiuodama motociklu.
Nors šią transporto priemonę išmokau valdyti būdama 17 metų, dabar motociklą pati vairuoju itin retai. Galbūt todėl, kad gimus vaikams savisaugos instinktas tapo kur kas stipresnis. O gal ir todėl, kad šiuolaikiniame mieste adrenalino vairuojant automobilį man pakanka su kaupu. Tad važiuodama motociklu, vairuojamu draugo, jaučiuosi saugiai ir patogiai būdama antruoju numeriu.
– Kokių automobilių per gyvenimą esate turėjusi? Pagal kokius kriterijus renkatės, ką vairuoti?
– Esu turėjusi „Volvo“ ir „Audi“ markės automobilių. Man labai svarbus saugumas, automobilio – taip pat. Renkuosi automobilius, visuomenėje turinčius patikimų ir saugių vardą. Pirmenybę teikiu visureigiams.
– Kiek per metus įveikiate kilometrų? Kur dažniausiai driekiasi maršrutai?
– Daugiausia kilometrų, kad ir kaip būtų apmaudu, prisuku Vilniaus mieste. Per dieną miesto gatvėmis įveikiu ne vieną dešimtį kilometrų. Kiek per metus – nė neskaičiuoju, juk per dieną reikia nuvežti vaikus į mokyklas, būrelius ir parsivežti, pačiai lėkti į darbus. O laisvu laiku smagu įveikti ne vieną ratą vaizdingomis Vilniaus apylinkėmis.
– Esate ir aktorė, ar yra tekę išbandyti skirtingas transporto priemones vaidinant? Galbūt yra tekę vairuoti ir iki šiol nepažintą automobilį ar sunkiasvorę techniką?
– Esu vaidinusi televizijos seriale ir su savuoju automobiliu. Tuo metu vairavau „Volvo“ visureigį. Taip pat teko fotosesijų ar filmavimų metu išbandyti ir vaidybines transporto priemones.
Amplitudė gana plati: nuo lengvųjų automobilių iki naujutėlaičių, gamyklos dažais tebekvepiančių, tokių įspūdingų gražuolių kaip „Maserati“. Na, o tėvelio sodyboje esu smagiai dardėjusi ir nediduku traktoriumi.
– Ar kruopščiai prižiūrite savo turimą techniką?
– Esu itin skrupulinga, tad, manau, viskas tuo ir pasakyta. Tiesa, gimus vaikams to skrupulingumo kiek sumažėjo.
– Ką dažniausiai vežiojatės automobilyje?
– Be jokios abejonės, reikalingiausias man priemones – nuo tam tikrų dokumentų iki automobilio švaros priemonių. O štai mano automobilio bagažinėje galima aptikti ne tik transporto priemonei privalomų daiktų, bet ir atsarginius batelius. Dažniausiai tai yra sportinio tipo, patogi avalynė, skirta ilgos dienos pabaigai, arba gražūs aukštakulniai – vakarui renginyje. O moteriški daikteliai ar kosmetika įsitaiso mano rankinėje.
– Ar vairuodama kartojate scenarijus? Ką dažniausiai veikiate kelionių metu?
– Šiuolaikiniame pasaulyje didelė mūsų kasdienio gyvenimo dalis prabėga automobilyje. Ne išimtis ir manasis. Tad jame būna visko: ir scenarijų pasikartoti tenka, ir su vaikais smagią dainą užtraukti.
Bet dažniausiai kalbuosi telefonu. Žinoma, naudodamasi laisvų rankų įranga. Kol stoviu rytinėse spūstyse, kone pusę darbų telefonu jau ir sudėlioju.
– Truputį filosofinis klausimas – kiek vaidybos matote kelyje? Kiek eisme lietuviai nori pasirodyti, pasipuikuoti automobiliais ar vairavimo sugebėjimais?
– Džiaugiuosi, kad vis mažiau sutiksi kelių erelių, vis mažiau chuliganiško elgesio keliuose. Tačiau, žinoma, pasitaiko visko. Mano akimis, dabar tas prastas elgesys ar noras ką nors vaidinti nuo automobilio markės ar jo brangumo nelabai ir priklauso. Kelių erelį gali atpažinti prie bet kokios transporto priemonės vairo.
– Kaip jūs, kaip psichologė, manote, ką automobilis gali pasakyti apie vairuotoją? Ką jūsiškis pasako apie jus?
– Jei nekalbėsime apie mitus ir sparnuotus posakius, priskiriamus tam tikroms automobilių markėms ir jų savininkams, be abejo, transporto priemonė gali išduoti ne tik jos savininko tuometę finansinę padėtį, bet ir jo požiūrį į tvarką – ar automobilio salonas, jo išorė švari, tvarkinga, o gal tvyro visiškas chaosas ir netvarka, bei daugybę kitų dalykų.
Visa tai apibūdina transporto priemonės savininką. Mano automobilis išduos ramų ir saugų dviejų vaikų mamos būdą. Tokia esu kasdieniame gyvenime, kai nevaldau automobilio lenktynių trasoje, o vežu vaikus į mokyklą, darbuojuosi ar rūpinuosi kasdieniais reikalais.
– O ką galėtumėte pasakyti apie mūsų vairuotojų psichologinę būseną?
– O, ji gana įvairi, kitą sykį ir aš suabejoju, ar tik vairuotojų psichologinei būsenai neturi įtakos mėnulio fazės.
– Kas jus kelyje gali išvesti iš kantrybės ar priversti pasijusti nemaloniai? Ar yra tekę pakliūti į konfliktines situacijas ir kaip pavyko jas išspręsti?
– Labai nemėgstu įžūlumo ir visai nesvarbu, ar taip elgiasi vyras, ar moteris. Akivaizdus Kelių eismo taisyklių nepaisymas ir įrodinėjamos savos tiesos tuomet, kai to nereikia, išties veda iš kantrybės. Kaip ir rytinių spūsčių metu prasti vairavimo įgūdžiai – tarsi miegotų prie vairo.
Akivaizdu, kad turint 24 metų vairavimo stažą tų ne itin malonių situacijų būta ne vienos. Itin nesmagiai prisimenu istoriją, kai vienas kelių erelis nepraleido manęs, važiuojančios pagrindiniu keliu, ir iššokęs iš savojo automobilio bandė grūmoti ir aiškinti savas tiesas.
Tuomet nesileidau į konfliktą, nes laukiausi dukters ir nereikalingu jauduliu tikrai nenorėjau pakenkti kūdikiui.
– Ar tenka pavežėti mašinas stabdančius pakeleivius? Kaip apskritai tenka keliauti dažniau: vienai ar su kompanija?
– Pavežėčiau, bet manau, kad tai vis dar nėra saugu mūsų keliuose, tad to nedarau, bet mielai pavežu savo draugus ir kolegas. Mėgstu automobilyje dirbti ar dėliotis dienos planus, permąstyti įvykius, tad akivaizdu, kad pirmenybę teikiu vairavimui vienumoje.
