Lietuvoje yra regsitruota ir eisme dalyvauja maždaug 3300 autobusų, jie oficialiai vadinami „M3 klasės transporto priemonėmis“. Pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus, komerciniais pagrindais keleivius gabenančiai technikai yra keliami gerokai griežtesni saugos reikalavimai, o privalomoji techninė apžiūra jai atliekama kas pusę metų. Tad per metus atliekama apie 6000 M3 klasės transporto priemonių apžiūrų.
„Dėl dažnesnio „sveikatos“ tikrinimo ir profesionalios priežiūros – M3 klasės technika pastebimai sėkmingiau įveikia TA „filtrą“. Per pastaruosius metus pirmuoju bandymu teigiama kontrolierių išvada buvo pateikta daugiau nei 55 proc. tikrinamų autobusų arba 6 proc. daugiau nei tarp M1 (lengvųjų automobilių) klasės mašinų“, – tvirtina „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Tiesa, patikros rezultatai skirtingose amžiaus grupėse ženkliai skiriasi. Pačių naujausių, eksploatuojamų ne ilgiau kaip 5 metus, kategorijoje TA kontrolieriai jokių didesnių priekaištų neturi net 72 proc. autobusų (Lietuvoje yra registruota 1140 tokių autobusų).
Amžiaus kategorijoje nuo 6 iki 10 metų (431 Lietuvoje rgistruota trasnporto priemone), pirmuoju bandymu teigiamą TA išvadą gauna 55 proc., 11–15 metų (530 autobusų) segmente – 50 proc., 16–20 metų (702 autobusai) – 51 proc., tačiau vyresnių nei 21 metai – tik 42 proc. Pačiai seniausiai amžiaus grupei priklauso 476 autobusai.
Žvelgiant į trūkumų sąrašą, kurį fiksuoja TA kontrolieriai, net 10 proc. tikrintų autobusų nustatomas priekinių žibintų sureguliavimo problemos, kuomet artimosios ir tolimosios šviesos žibintų skleidžiamo spindulio pokyrpis neatitinka nustatytų reikalavimų.
Dėl priekinių ir galinių rūko žibintų šviesos pluošto ribos, sklindančios aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluoštas, TA neįveikė kiek daugiau nei 8 proc. keleivių vežimui skirtos technikos.
Trečia didžiausia problema – autobusų tarša.
„Dėl įvairių skysčių (išskyrus vandenį) nuotėkis, galinčio padaryti žalos aplinkai arba sukelti pavojų kitiems kelių eismo dalyviams, TA neįveikė kiek daugiau nei 7 proc. M3 klasės transporto priemonių“, – pasakoja A. Glėbus.
Panašiai dažnai (beveik 7 proc.) fiksuojama autobusų darbinio stabdžio veikimo ir nepakankamo efektyvumo bėda. TA kontrolieriai neišduoda „žalio“ patikros protokolo lapo, kai vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Penktoje vietoje gedimų saraše – pakabos defektai. Dėl pernelyg didelio lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimo ir klibėjimo pirmuoju bandymu TA neįveikia 4,5 proc. tikrinamų autobusų.
Mažesnis kaip 16 proc. stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas sutrukdė teigiamą kontrolierių išvadą gauti beveik 4 proc. autobusų. Kad išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari konstatuota 3,5 proc. patikrų metu. Kiti trūkumai (nuo korozijos ir važiuoklės iki stiklų ploviklių) sutrukdo TA barjerą įveikti maždaug 2 proc. autobusų.
Dėl pernelyg sudėvėtų ar netinkamų padangų TA teigiamos išvados negauna itin mažas proc. tikrinamų keleivių vežimo mašinų (nėra dažniausiai fiksuojamų problemų 20-tuke).
