Paaiškino, kodėl lietuviai masiškai neperka elektromobilių: yra kelios priežastys, kurios atgraso

Vis sparčiau šylant klimatui, visas pasaulis stengiasi šį reiškinį kuo labiau pristabdyti. Europos Sąjunga paruošė planus ir draudimus, siekiant sumažinti oro taršą, o tai turi įtakos automobilių su vidaus degimo varikliais eros pabaigai. Juos turėtų pakeisti aplinkai neutralūs elektromobiliai. Apie tai, kaip Lietuva pasiruošusi į kelius priimti elektromobilius, kalbėjomės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių inžinerijos katedros vedėju dr. doc. Saugirdu Pukalsku.

Automobilių inžinierius apie elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje: „Vertinčiau 2–3 balais“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Automobilių inžinierius apie elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje: „Vertinčiau 2–3 balais“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Automobilių inžinierius apie elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje: „Vertinčiau 2–3 balais“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Automobilių inžinierius apie elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje: „Vertinčiau 2–3 balais“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kalbama, kad galbūt vidaus degimo varikliai galėtų veikti, bet jie turėtų naudoti sintetinius degalus ir panašiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Kalbama, kad galbūt vidaus degimo varikliai galėtų veikti, bet jie turėtų naudoti sintetinius degalus ir panašiai.<br>D.Umbraso nuotr.
Pasaulyje automobiliai niekur nedings ir toliau bus eksploatuojami, ir degalinės liks.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasaulyje automobiliai niekur nedings ir toliau bus eksploatuojami, ir degalinės liks.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 9, 2023, 6:05 PM

– Kokiu balu dešimtbalėje vertinimo sistemoje įvertintumėte šiandieninę Lietuvos infrastruktūros pritaikymą elektromobiliams?

– Iš dešimties? Vertinčiau kokiais dvejais ar trimis balais.

– Kas taip blogai, ko trūksta bent iki, pavyzdžiui, penketo?

– Žiūrint, su kuo lyginame, jeigu su iškastiniais degalais varomų automobilių infrastruktūra, tai ji yra pakankamai silpnai išvystyta. Mes neturime tiek elektromobilių įkrovimo vietų, kiek turime įprastiems automobiliams skirtų degalinių.

Kita vertus – elektromobilio bateriją galima krauti bet kur, kur tik radai įprastą rozetę – ten ir krauni. To neįmanoma padaryti įprastu automobiliu, bet ne kiekvienas žmogus ir tokią rozetę gali visur rasti.

Pavyzdžiui, atvažiavęs į darbo vietą ar namus negali nusitempti prailgintuvo į savo automobilį, kad jį pasikrautum.

– Dėl įkrovos stotelių vis dar kyla konfliktų, Vilniuje jos įrengiamos ir prie apšvietimo stulpų, ką dar reiktų daryti, kad jų būtų pakankamai?

– Įkrovimo vietų skaičių reikia didinti, bet kas turi būti pirma? Kiaušinis ar višta? Kol nėra ypatingai daug elektromobilių, tai ir tų vietų daug daryt neapsimoka. Kiekviena vieta kainuoja, o mūsų automobilių parke elektromobilių yra labai nedidelis kiekis.

 Tad, jeigu dabar kažkas investuos į infrastruktūrą, nėra aišku, kada ji atsipirks. Nežinau, gal reikėtų daugiau paramos sulaukti iš Vyriausybės.

– O kaip reiktų krauti automobilius prie daugiabučių namų, kur šiuo metu ne visada yra vietos net pastatyti automobilį? Kaip ir minėjote, prailgintuvo iš penkto aukšto iki automobilio nelabai atsitempsi.

– Gali būti stotelių įrengimas prie apšvietimo stulpų ar kita vieta patogi vieta elektromobiliui privažiuoti ir prisiparkuoti. Gali būti įvairių įkrovimo taškų įrengimo sprendimų ir įvairiose vietose.

Pavyzdžiui, stotelės automobilių daugiaaukštėse aikštelėse, kur netgi dalis gyventojų išsiperka vietas automobiliams. Tokiose vietose įkrovimo stotelių turėtų būti daugiau, bet vėlgi, kas jas statys? Ar atsipirks?

Galbūt patys gyventojai, bet jeigu įkrovos stotelė bus prie gatvės, nestatys, nes tada gali bet kas naudotis. Aišku, kad elektromobilių savininkams neapsimoka to daryti, tada tai turi padaryti kas nors kitas.

O kitas galvoja apie tai, kaip jam iš to gauti pelno. Tada kainuoja ne vien tiktai elektra, bet yra ir tam tikras mokestis už naudojimasi stotele. Tada brangsta kiekvienas nuvažiuojamas kilometras ir elektromobilis tampa ne toks patrauklus.

Toks užburtas ratas, reikia infrastruktūrą plėsti, bet tam reikia pinigų, o tas, kas investuoja, nori uždirbti.

– Sakote, kad ir valstybės suteikiama parama nelabai žavi ir skatina keisti paprastą automobilį elektromobilį. Kaip sudominti žmogų, kad jis pirktų elektromobilį?

– Gal galėtų padėti socialinė reklama, jog žmogus suprastų, kad nėra baisus tas elektromobilis, kad viskas įmanoma. Kita vertus, jeigu žmonės negali įpirkti, tai jie ir neperka. Tuo labiau, antrinėje rinkoje elektromobilių pasirinkimas nėra toks didelis, o pirkti naują tikrai ne kiekvienas išgali.

– Kas labiausiai žmones atgraso nuo elektromobilio įsigijimo?

– Galima keletą priežasčių įvardinti. Pirma – kažkiek didesnė kaina. Nors pastaruoju metu sudėtinga kalbėti apie kainas, nes paskutinius porą metų jos labai augo tiek elektromobilių, tiek įprastu automobilių, bet elektromobiliai vis tiek yra šiek tiek brangesni. Ir tos kompensacijos, kurias mūsų vyriausybė duoda įsigyjantiems elektromobilius, nepadaro jo patraukliu.

Antra priežastis – nusipirkus elektromobilį už pakankamai prieinamą kainą, nuvažiuojamas atstumas su vienas baterijos įkrova yra pakankamai nedidelis. Daugiausiai apie 200–300 kilometrų, tai irgi gąsdina vairuotojus.

Norint nuvažiuoti didesnį atstumą jau turi planuotis, žiūrėti, ar yra tame maršrute yra įkrovos stotelių, ar jos nebus užimtos, kiek reikės sugaišti laiko kelionei.

Yra dar trečia priežastis – ja įvardinčiau kaip naujovės baimę. Lietuviai yra atsargūs žmonės ir į naujas technologijas žiūri nedrąsiai. Galima rasti net keletą tokių pavyzdžių.

Kai po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradėjo atsirasti vakarietiški automobiliai su naujomis schemomis, su degalų įpurškimo sistemomis, daug kas sakė, kad aš tokio automobilio nenoriu. Man, prašom, su karbiuratoriumi, o dabar tokių automobilių praktiškai nebeliko. Visi su įpurškimo sistemomis ir niekas klausimų nekelia.

Taip pat saulės elektrinėms mūsų valstybė taikė labai geras kainas ir supirkinėjo elektros energiją, bet žmonės labai įtariai žiūrėjo ir iš pradžių niekas nesiėmė jų statyti. Pasižiūrėkime, koks dabar bumas vyksta. Per praeitus metus Lietuvoje saulės elektrinių skaičius net padvigubėjo.

Toks yra lietuvio būdas, jam reikia įsitikinti iš visų pusių ir tada įsigyti. Gali būti, kad su elektromobiliais irgi prieisime tokį lūžio tašką, nuo kada prasidės įsigijimo bumas, bet gali būti kita problema – gamintojai negalės pagaminti tokio kiekio, kokio Lietuva nori.

– Minėjote, kad nuo nepriklausomybės pradžios prireikė laiko, kad visi persėstų į modernesnius automobilius. Kaip manote, kiek laiko reikės persėsti į elektromobilius?

– Sudėtinga atsakyti. Labai daug priklausys nuo papildomų priežasčių: nuo įprastų degalų kainos, nuo elektros kainos, nuo automobilių kainos.

Jeigu gyvenimas būtų stabilus ir niekas nekistų, tada būtų galima kalbėti, bet mes žinome, kaip viskas drastiškai keičiasi. Vyksta energetinės krizės, tai prognozuoti labai sunku.

Europos Sąjungos numatytas įprastų automobilių draudimas, klimato kaita turi įtaką tam, stengiamasi, kad būtent įprastų automobilių, su vidaus degimo varikliu, būtų kuo mažiau.

– Bet lietuviai labiau mėgsta automobilius su vidaus degimo varikliais, o pažvelgus į mūsų oro sąlygas, turime žiemas su neigiama temperatūra, turime pavasarį apsemtas gatves, ar tokiam klimatui elektromobilio baterija yra tinkama?

– Tiek automobilis su vidaus degimo varikliu įvažiavęs į vandenį užges, tiek elektromobilis. Čia skirtumas nėra labai didelis, bet kalbant apie žiemą, tai taip.

Mūsų klimatas yra toks, kad esant labai šaltai dienai, elektromobilio nuvažiuojamas atstumas labai sutrumpėja. Gali sutrumpėti netgi daugiau nei du kartus. Tam daro įtaką ir automobilio salono šildymas.

Elektromobilio baterijos talpa, esant žemai temperatūrai, ne taip efektyviai išnaudojama ir tai turi labai ženklią įtaką nuvažiuojamam atstumui, o tai reiškia, kad reikia dažniau automobilį įkrauti.

– Automobilį su vidaus degimo varikliu galima suremontuoti beveik bet kur, o su elektromobilių remontu mes neblogai tvarkomės ar dar trūksta specialistų?

– Remonto baterijoms nelabai yra, tiktai keitimas. Jeigu sugedo, ji gali būti keičiama arba visa arba tam tikromis dalimis, kitaip sakant, celėmis.

Yra įstaigų, kurios užsiima tokiais dalykais. Yra oficialūs gamintojo atstovai, kurie yra įpareigoti ir apmokyti jį suremontuoti, nes jeigu gamintojo atstovas turi teisę parduoti tokį automobilį, tai gauna teisę prižiūrėti tokį automobilį. Šitoje vietoje viskas turėtų būti gerai.

– Vis dėlto, nuo 2035-ųjų Europos Sąjunga uždraus mums įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais. Spės Lietuva tam pasiruošti ar nelabai?

– Tai dar nėra visiškai aišku, o draudimai kol kas labai migloti. Kalbama, kad galbūt vidaus degimo varikliai galėtų veikti, bet jie turėtų naudoti sintetinius degalus ir panašiai.

Iš tikrųjų, dar labai daug neaiškumų yra. Esmė, kad tik uždraus juos pardavinėti, o jų prigaminta buvo milijardais. Pasaulyje jie niekur nedings ir toliau bus eksploatuojami, ir degalinės liks.

O iki 2035 metų, manau, kad infrastruktūra elektromobiliams po trupučiuką plėsis. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos sąjungos šalyse.

– Švedai jau yra įsirengę kelią, kuris įkrauną elektromobilį juo važiuojant. Ar Lietuvai irgi reiktų ko nors panašaus?

– Kiek aš esu susipažinęs, tai yra labai brangi technologija. Pats kelių įrengimas yra labai brangus, o kitas dalykas – jis nėra efektyvus.

Kadangi elektromobilis kraunamas per atstumą, o ne per įkrovos lizdą. Kuo didesnis tas atstumas – tuo labiau krinta baterijos efektyvumas.

Nežinau, ar yra prasmės turėti tokį dalyką, kad važiuoji ir tuo pačiu krauniesi. Man atrodo, kad ši technologija ilgainiui neturėtų prigyti.

– Ką reikėtų žinoti elektromobilio vairuotojui prieš išriedant į Lietuvos kelius? Ką reikia žinoti, kad pirmą kartą pasirinkus kelionę elektromobiliu viskas pavyktų sėkmingai?

– Pirmiausia, įsitikinti kokį atstumą jūsų elektromobilis gali nuvažiuoti su viena įkrova. Iš pradžių nereiktų aklai pasitikėti tuo, ką skydelyje rodo indikatoriai. Labai daug priklauso nuo kelių pagrindinių faktorių. Visų pirma, jau kaip ir kalbėjome, tai būtent aplinkos temperatūra.

Kitas dalykas – greitis. Jeigu su tuo pačiu baterijos įkrovos lygiu važiuojant mieste galima nuvažiuoti 300, tai išvažiavus į užmiestį gal tik kokius 200 kilometrų. Automobilio valdymo kompiuteris nežino, kur jūs važiuosite, kokiu greičiu važiuosite, tai prietaisų skydelyje pateikta informacija gali šiek tiek klaidinti.

Iš pradžių reikėtų neplanuoti ilgų kelionių, bet tiesiog išsibandyti. Pavažiuoti vienu režimu, tada važiuoti kitu režimu. Taip galima pasiskaičiuoti ir pasižiūrėti, kiek realiai galima su tokiu automobiliu nuvažiuoti.

Kelionėje – apsižiūrėti kur bus krovimo stotelių. Yra tam tikrų programėlių, kurias įdiegus telefone galima nesunkiai pasitikrinti, kurioje maršruto vietoje yra įkrovimo stotelių.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.