Degalų baką galima papildyti per keletą minučių, o prie elektromobilių įkrovimo stotelių neretai gali tekti prakiurksoti ir daugiau nei valandą. Kada bus galima elektromobiliu leistis į tolimą kelionę nešvaistant laiko?
Kur prarandamas laikas?
Net ir važiuojant tokiu pačiu greičiu kaip su vidaus degimo varikliu varomu modeliu, tolimoje kelionėje elektromobilis jam pralaimi įkrovimo stotelėse. Nors gamintojai vis tobulina baterijas ir jų įkrovimo technologijas, vairuotojams iššūkių tebelieka.
Pavyzdžiui, norint įkrauti vidutinės talpos elektromobilio bateriją nuo 10 iki 80 proc., net ir galingiausioje stotelėje teks praleisti maždaug pusvalandį prisikabinus prie laido.
Aišku, jeigu pakeliui rasite sparčiojo įkrovimo stotelę, nes Lietuvoje didžioji dalis įkrovimo infrastruktūros yra senstelėjusi, lėta ir neatitinka 100–150 kW siekiančių šiandieninių krovimo greičio standartų.
Norėdami įkrauti tokį elektromobilį 50 kW galios stotelėje, turėsite prastypsoti daugiau nei valandą. Tam, kad nereikėtų lūkuriuoti tokiose stotelėse, dažnas elektromobilio vairuotojas renkasi važiuoti lėčiau, tačiau toliau.
Taigi greitas keliones ekologiškai stabdo tiek patys automobiliai, tiek ir infrastruktūra. O kokių sąlygų reikia, kad kelionė elektromobiliu neatsiliktų nuo automobilio su vidaus degimo varikliu?
Kurie elektromobiliai įsikrauna greičiausiai?
Pirmiausia – įkrovimas. Elektromobilių gamintojai lenktyniauja ne tik montuodami galingus variklius, didesnes baterijas, bet ir kurdami sparčiojo įkrovimo technologijas. Suprantama, jog greičiausiai įsikrauna „premium“ segmento gamintojų modeliai, tačiau ne tik jie.
Prabangių elektromobilių didelė kaina pateisinama pažangiausiomis technologijomis, bet čia tarp lyderių yra ir vidutinės klasės atstovas.
Portalas „electrek.co“ sudarė greičiausiai įsikraunančių elektra varomų transporto priemonių dešimtuką pagal greitą ir lėtą įkrovimą bei įkrovimo galios kreives, nes elektromobiliuose baterijos įkrovimas nėra tolygus: pačioje pradžioje, kol baterija šalta, jis įsikrauna lėčiau, tuomet galia didėja, o perkopus pusę baterijos talpos po truputį ima mažėti.
Įkrovimo čempionas – „Porsche Taycan“, kuris per valandą gali pasiimti energijos daugiau nei 1 000-iui realių kilometrų realiomis sąlygomis. Antroje vietoje – „Kia EV6“, beveik neatsiliekanti įkrovimo greičiu. Trečioje – EQS iš „Mercedes-EQ“.
„Porsche“ įkrovimo galios pikas – 268 kW, „Kia“ modelio – 233 kW, o „Mercedes“ – 207 kW. Šie automobiliai savo baterijų atsargas nuo 10 iki 80 proc. gali papildyti atitinkamai per 17, 16 ir 28 minutes.
Korėjietiškas elektromobilis įkrovimo laiko lenktynes netgi laimi, nes jis turi mažesnę bateriją nei „Porsche“ (77 kWh prieš 93 kWh), o įveikiamas atstumas – kone identiškas dėl našesnių variklių nei sportiniame automobilyje.
Deklaruojamas viena įkrova nuvažiuojamas atstumas – beveik identiškas ir siekia kiek daugiau nei 500 km. „Mercedes“ nurieda toliausiai, daugiau nei 600 km, tačiau jo ir baterijų paketas didžiausias, siekiantis net 120 kWh.
Pažangios sistemos privalumai
„Kia“ ir „Porsche“ iš kitų šiandien rinkoje esančių gamintojų išsiskiria 800 voltų elektros sistemomis, nors rinkos standartas – 400. Tai leidžia šiems automobiliams įsikrauti labai didele galia. Tik „Mercedes-EQ“ iš lyderių trijulės naudoja 400 V sistemą.
„Premium“ segmente yra gamintojų, kurie ir iš 400 voltų sistemos sugeba išlaužti daugiau nei 200 kW įkrovimo galią, bet jiems reikia labai rimtos įkrovimo stotelės su daug amperų. Jei nori išgauti 200 kW įkrovimo galią iš 400 V sistemos, tam reikia 500 amperų, labai solidaus, storo aušinamo kabelio.
Tuo tarpu 800 voltų sistema tuos 200 kW pasiekia su 250 A, kas yra daug geriau. Galima paprastesnė infrastruktūra, mažesni energijos nuostoliai ir stresas baterijai mažesnis.
Didelį įkrovimo greitį galima išgauti daugeliu būdų, bet manau, jog vienas teisingesnių yra 800 V sistema“, – paaiškina elektromobilių ekspertas, tinklaraščio „100 proc. elektrinis“ autorius Dainius Jakas.
„Premium“ klasės automobilių gamintojai po truputį pereina prie galingesnės 800 V sistemos. Apie naujos platformos kūrimą su 800 V elektros sistema paskelbė „Audi“, tad tiek naują „Q6 E-tron“, tiek giminingą elektrinį „Porsche Taycan“ bus galima įkrauti ypač greitai. Britų naujokas „Lotus Eletre“ įkrovimo metu galės „pasiimti“ daugiau nei 300 kW galią.
Tačiau vidutinėje ir ekonominėje klasėje, neskaitant korėjietiškų elektromobilių, kol kas dar dominuoja 400 V elektros sistemos ir 100–150 kW siekianti įkrovimo galia. D. Jako teigimu, būtent 800 V sistema leidžia keliauti beveik kaip su vidaus degimo varikliu ir labai trumpais sustojimais.
Elektromobiliai sparčiai tobulėja, tad kol kas daugiau akmenėlių krenta į jiems skirtos viešosios infrastruktūros daržą.
Ekonomiškumas taip pat svarbu
Kalbėdami apie keliones Vakarų Europoje, tiek D. Jakas, tiek žurnalistas Vitoldas Milius sutaria, kad ten su įkrovimo infrastruktūra nėra jokių bėdų. Itin sparčių stotelių apstu, įkrovimo vietose jų ne po vieną, tad laukti tikrai nereikia.
Pilkoji zona keliaujant į užsienį elektromobiliu – Lenkija. Bent jau iki Varšuvos reikia gerai planuotis maršrutą ir laiką atsargoms papildyti.
D. Jakas sako, kad Lietuvoje greitų stotelių infrastruktūra taip pat nežiba. Greičiausiai įsikraunančius automobilius gali patenkinti tik „Ionity“ tinklas. Jo stotelių yra Kryžkalnyje, prie Garliavos ir Panevėžyje. Tačiau pasiūla po truputį auga, „Ionity“ plečia stotelių skaičių savo įkrovimo vietose.
Pavyzdžiui, Kryžkalnyje vietoje dviejų ypač greito įkrovimo laidų jau atsirado šeši, tad vairuotojai, važiuojantys moderniausiais elektromobiliais, galės planuotis įkrovimą būtent ten nesijaudindami, kad stotelė bus užimta ir reikės nuobodžiai stirksoti laukiant kabelio.
Kita vertus, specialistai svarsto, ar reikalingas itin greitai įsikraunantis elektromobilis, jeigu į tolimesnes keliones vykstama tik kartą ar du per metus. V. Milius su D. Jaku liepos mėnesį per 20 valandų ir 28 minutes elektromobiliu „Kia e-Niro“ apvažiavo Lietuvą. Iš viso jie sukorė 1 178 km.
