Pirma, ką jūs turite suprasti, kad aš, vyras, apie moterį galvoju tik tada, kai šalia nėra moterų, nes kai jų būna, galvoju nebe aš, o manyje esančios visos genetinės programos.
Tad sėdžiu aš ir mąstau. Graži mergina savo gražumu iššaukia aplinkinių dėmesį, ne paslaptis ir tai, kad merginai nuo pat paauglystės vaikinų dėmesys yra narkotikas. Tad gražuolė, turėdama kvietimus kiekvieną savaitgalį į pasimatymus, apie kitokį laiko praleidimo būdą nė nemąsto.
Suprantama, juk tai malonu, tai pakelia savivertę. Esmė čia ta, kad tokios gražuolės laiko praleidimo būdas surištas tik su emocijų stimuliavimu, ji neprogresuoja intelektualiai. Tad aš, kaip mąstantis asmuo, mąstau: „Ar grožis gali suprasti vyrą? Ne. Ar grožis gali pamokyti vaikus to, ko pats neišmoko? Ne. Ar vyrui reikia tokios partnerės visam gyvenimui? Deja, irgi ne.
Koks yra gražuolių likimas? Su laiku jos supranta, kad grožis laikinas dalykas, su laiku jos pamato, kad vis mažiau ir mažiau vyrų dėmesys krypsta į jas. Turėjusios galimybę rinktis iš daugybės vyrų staiga suvokia, kad gali rinktis jau tik iš kelių, o ir tie keli - jau vidutinybės. O laikas eina, ir biologinis mechanizmas tiksi.
Taip, tai tragedija. Bet tokia tikrovė.
Žinoma nereikia absoliutinti, ne visos gražuolės kvailos ir ne visos negražuolės nekvailos. Čia labai subjektyvu, svarbu pačią mintį pagauti - kad protingumas laiką leidžiant linksminantis neateina. Ir neturi reikšmės - ar tu graži, ar negraži, standartai vienodi. Bet gražuolių kvailumas susijęs su tuo, kad joms koją pakiša jų grožis, jis yra priežastis to, dėl ko moteris susilaukia dėmesio ir eina į pasimatymą, o nepasilieka namie ir neskaito knygos.
Žinoma, nereikia iš to kurti dogmų, tai - tik tendencijos.
Atversiu jums dar vieną paslaptį. Moters grožis vyre iššaukia norą su ja seksualiai suartėti, bet ne nugyventi likusį gyvenimą kartu.
O kai pamąstau, su kokia moterimi norėčiau praleisti visą gyvenimą, staiga mano dėmesys iš jos išorės persikelia į jos charakterio savybes. Aš jau pradedu mąstyti, ar ji gerai rūpinsis vaikais, ar ji bus išmintinga mama, ar ji bus supratinga ir bus suinteresuota savęs tobulinimu.
Dar nė sykio apie savo viso gyvenimo partnerę nesu galvojęs taip: „Ar ir po dvidešimties metų jos figūra bus tokia pati?“ Tokių minčių net nebūna.
Viską vedu į tai, kad man, vyrui, grožis nėra svarbesnis už protą. O jei pamilsti žmogaus vidų, jis tau tampa gražiausiu, o jei myli grožį, tai kvailumo nepamilsi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
