Tarp tų žmonių, iš kurių tyčiojamasi, esu aš. Klasiokams buvau, esu ir būsiu keistuolė, moksliukė, kvaila rusė ir pan. Ir kodėl? Aš turiu lietuvių, rusų ir baltarusių kraujo, tačiau vos ne visa mokykla „žino“, kad aš rusė.
Aš klasės pirmūnė, o klasiokai sako, kad aš „prilipus nesveikai“ prie knygų, nors iš tikrųjų, prie jų prisiliečiu tik tada, kai reikia daryti namų darbus.
Aš dievinu „ekstrimą“, mėgstu karstytis medžiuose. Bet vėlgi neįtikau savo klasiokams - „nesveika“, „ar tau viskas gerai?“
Tačiau per daugelį metų sugebėjau spjauti į aplinkinių kalbas ir netgi džiaugtis tuo, kad esu kitokia: dėl to, kad esu pusiau užsienietė, su manimi noriai susidraugauja kiti žmonės, dėl mano kitokio mastymo su manimi bendrauja vyresni. O mokiniai iš paralelinių klasių tvirtina, kad aš tikrai įdomi asmenybė.
Tad, mielieji, nėra padėties be išeities - ji atsiranda arba savaime, arba gerokai viską apgalvojus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
