„O tu rupūže, dėmėtoji, kur XXI amžiaus estetika, tvarka ir teisingumas?!“, - pratrūkau, kai autostrada iš Vilniaus lėkiau pajūrio link ir pamačiau, kaip nušienautos greitkelio pakėlės.
Čia visiškai tas pats, kaip Palangoje sutikti gražuolę iš Kėdainių ir lemiamą akimirką suprasti, kad ji nėra ideali kaip pirmas lengvai paraugto agurko kąsnis ryte.
Kol nusigauni iki pajūrio iš sostinės pastarosiomis dienomis turbūt bene septynis kartus patenki į lietų. Debesys tai šen, tai ten. Kartais išlenda saulė ir šlapias asfaltas spindi lyg veidrodis. Akina ir iš viršaus, ir iš apačios. Autostrada niekas nešliaužia - greitis daugiau negu 100 kilometrų per valandą.
O čia ant ištisinės šoninės linijos pūpso krūvelės žolės. Iš pradžių pamaniau, kad autostradoje lietingą vasarą želmenėliai ėmė ir prasimušė pro asfalto dangą, tačiau vėliau įsitikinau, kad Lietuvoje nebeliko grėbėjėlių - vien šienpjoviai. Autostrados kelkraščiuose ties Vieviu tik moterėlės su mėlynėmis ir voveraitėmis trinasi.
Grėbėjėlių nebėr. Visos jos Anglijose ir Airijose? Ką jos ten grėbia, kai nuo Vilniaus iki Kauno pilna neravėto šieno?
O gal visi Lietuvos traktoriai su traktorininkai išdūmė į artojų varžybas? Nupjovė žolę autostradoje, o surinkti nespėjo.
Neduok Dieve, kas nors netyčia užvažiuos ant tokio gniužulo žolės... Pasekmės gali būti tragiškos. Kam reikalingi platūs kelkraščiai, jeigu juose tyko tokie pavojai, varžantys manevrų laisvę. O kur dar liūtys, upeliais nešančios tą žolę ant asfalto! Nuo tos žolės danga tampa dar slidesnė.
Už kelių priežiūrą atsakingi pareigūnai turėtų suprasti, kad pakeles reikia ne tik nušienauti, bet ir nupjautą žolę deramai surinkti.
Kaip sako liaudies išmintis, įdegis gražu, bet už neskustas pažastis pašaipų susilaukia net Beyonce.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
