Gera bendravimo patirtis gali labai pakeisti žmogų, depresyvūs žmonės kartais tampa atviri gyvenimui, džiaugsmui ir meilei, o nepalankiose aplinkybėse atsidūręs ir atviriausias optimistas gali užsisklęsti savyje ir imti pasitikėti žmonėmis mažiau.
Kartais galime pykti, užsidaryti savyje, išjungti telefoną ir atsiriboti nuo viso pasaulio, tokios akimirkos svarbios vidiniam mūsų pasauliui, tačiau iš esmės gyventi be kitų žmonių mes negalime. Mama mus liūliuoja, rengia, kepa sausainius, dovanoja šypsenas, perka knygas, leidžia į mokyklą, džiaugiasi ir verkia kartu, matome mes tai ar ne, kaimynai saugo mus nuo šunų, parodo kelią į parduotuvę, atiduoda nebereikalingus savo vaikų žaislus, pasakoja apie šiandienos orus lifte, draugai juokiasi kartu, klausosi mūsų meilės istorijų ir skundų dėl tėvų, sveikina su gimtadieniu ir kviečia į kiną, dėstytojai dalinasi žiniomis ir vertina mūsų darbą, antroji pusė neleidžia mums jaustis vienišiems, rūpinasi laisvalaikiu, mažomis dovanėlėmis ir šiltomis emocijomis nuspalvintais pokalbiais.
Bendraudami pažįstame save, kitus ir pasaulį, dalinamės žiniomis ir vidinio pasaulio išgyvenimais. Daugybė žmonių kiekvieną dieną žingsniuoja link darbovietės, kad galėtų bendraudami būti naudingi žmonėms, kurie kreipiasi į juos pagalbos.
Neatskiriama gyvenimo dalis yra bendravimas, o ypatingai svarbus bendravimas su šeimos nariais. Dalis šeimos narių yra vyresni už mus, todėl bendraujant gali kilti sunkumų. Egzistuoja kartų, gyvenimo patirties, požiūrių į žmones ir gyvenimą, vertybių ir turimų žinių skirtumai. Močiutė gali nesuprasti, kodėl anūkė, kuriai 25-eri, kiekvieną savaitę eina į pasimatymą su nauju vaikinu, ir nenori prižiūrėti sodo bei daržo, juk jos laikais mamytei ir tėveliui vaikai nesakydavo „ne“, jų atžvilgiu buvo paklusnesni ir nuolankesni, lyginant juos su šių dienų jaunais žmonėmis.
Anūkė ir močiutė augo skirtingoje kultūrinėje ir istorinėje aplinkoje. Jos gali skirtingai vertinti gyvenimo tikslus, lygiai taip pat ir įvairias kasdienybės smulkmenas, kadangi skiriasi jų gyvenimo patirtis, brandumas, charakterio savybės, o ir vidinis pasaulis kiekvieno žmogaus yra unikalus, jame atsispindi nuostatos žmonių ir pasaulio atžvilgiu. Nevienodo amžiaus žmonių vertybės taip pat gali skirtis, mokiniui svarbu pažinti pasaulį ir save, o jo seneliui sutaupyti apsiperkant parduotuvėje ir rūpintis artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis. Esame skirtingi.
Kartais geriau sutarti gali padėti šių skirtumų supratimas. Galbūt mama nereikalautų studijuojant susirasti darbą, jei pati nebūtų studijavusi neakivaizdiniame skyriuje, galbūt būdama studentė ji dirbo pilnu etatu ir pinigais padėjo tėvams. O gali būti, kad močiutė dažnus anūkės pasimatymus vertina remdamasi jos kartai būdinga vertinimo sistema, ir dėl anūkės yra sunerimusi, prieš užmigdama pagalvoja, kokį patarimą išmintingiausia būtų duoti anūkei kitąkart susitikus...
Vienas iš būdų geriau sutarti su artimu žmogumi yra geriau suprasti jo motyvaciją, kodėl jis taip elgiasi ir kalba tai, ką girdime. Vienu momentu žmogus gali atrodyti priešiškai nusiteikęs ir nedraugiškas, tačiau pokalbio, įvykstančio po savaitės, metu suprantame, kad tądien jis pametė 100 litų, o galbūt ir išsiaiškiname, kad jo žodžius interpretavome neteisingai. Jei močiutė pyksta, kad anūkė išnaudoja daug karšto vandens, galbūt ji nepasako, kad išgyvena dėl savo mažos pensijos ir nori išmokyti anūkę taupumo buityje, nors ir pasirenka žinių perteikimo būdą, kurio anūkė nesupranta.
Mes, žmonės, nesame tobuli. Mūsų mamos, tėčiai, mokytojai ir darbdaviai galėtų išvardyti ilgus mūsų „pliusų“ ir „minusų“ sąrašus. Tačiau su jais gyvename, ir galime mokytis artimus žmones priimti tokius, kokie jie yra. Priimti nėra taip pat paprasta, kaip pieštukais lape nupiešti rožę, tačiau įmanoma, o sutardami su artimiausiais pasaulyje žmonėmis galime būti laimingesni.
Priimti artimuosius, tolerantiški reaguoti į įvairias jų savybes gali padėti pokalbiai su kitais žmonėmis. Draugai, kiti artimieji, pažįstami, o kai kuriais atvejais ir psichologas arba psichoterapeutas, gali padėti suprasti žmogų, su kuriuo noriu geriau sutarti. Galima pažvelgti į artimą žmogų ir į save iš šalies, ir paieškoti, ko iki šiol esamoje situacijoje nepastebėjote.
Galbūt mama kas savaitę jums nuperka šokolado, o to iki šiol neįvertinote, gal nepastebėjote, kad darbe ji turi rūpesčių, kuriuos nebyliai kartu su nerimu ir nežinomybe parsineša namo? Gal yra temų, kurios šiandien jums abiems yra aktualios, tačiau kol kas jų nepalietėte, abi pusės nepagalvojo, kaip galima būtų tobulinti nerimą keliantį santykių aspektą?
Galbūt yra neišsakytų jausmų, kuriais būtų miela nutaikius tinkamą akimirką pasidalinti su artimu žmogumi, ir šis žmogus taip pat gali turėti slepiamų jausmų jums? Jei jums trūksta bendros veiklos, nueikite kartu į kiną, muziejų arba į turgų, kepkite kartu pyragą, arba tiesiog skirkite daugiau laiko dvasingiems pokalbiams, dalinkitės rūpesčiais ir apmąstymais, juk šios dalybos gali būti vertingos. Žinau, kad jūs galite sugalvoti dar begalę puikių sprendimų, susijusių su geresniu bendravimu su artimaisiais.
Draugai ir pažįstami atsiduria panašiose situacijose, kaip ir jūs, jie gali suprasti jūsų jausmus ir pasidalinti savo patirtimi tema, kuria kalbate. Į kalną smagiau kopti su gera bei patikima kompanija, ir bičiuliai gali jus palaikyti kuriant geresnius santykius su artimaisiais. Jei vakarais samprotaujate apie nusibodusius senelio priekaištus, iš vienišo vidinio monologo pereikite į dialogą su asmenimis, kurie, kaip rodo jūsų patirtis, gali jus suprasti, ir atrasite naują įkvėpimo šaltinį.
Jei apie rūpesčius nesikalbame, suteikiame sau mažesnes galimybes juos spręsti ir daugiau džiaugtis. Kai supratingų draugų šalia nėra, visada gali padėti pokalbis su psichologu, juk psichologai, sėdintys nedideliuose kabinetuose ramių spalvų sienomis, laukia žmonių, kuriems iškyla gyvenime svarbūs klausimai, kad galėtų kartu ieškoti atsakymų bei jų prasmės.
Pradėjus daugiau kalbėtis su kitais žmonėmis apie santykius su artimaisiais gali paaiškėti, kad daugybei žmonių būdingi panašūs rūpesčiai, kurie būdingi jums, sužinosite daugiau jų sprendimo būdų. Draugų supratingumas neleis Jums pasijausti vienišiems, nusivylusiems, liūdniems ir nematantiems išeities. Žmonės, su kuriais pasidalinsite rūpesčiais, abejonėmis ir pamąstymais, galės jus suprasti ir pasidalinti sava patirtimi.
Gali būti, kad su laiku pastebėsite, kad griežtus močiutės reikalavimus matote kitoje šviesoje, su ja daugiau, atviriau ir giliau kalbatės ir ėmėte užjausti nesisveikinantį kaimyną, nes iš pokalbių su tėčiu sužinojote, kad jo dukra serga vėžiu. Galime suabejoti, ar gerai pažįstame pasaulį, jei biblioteka pilna knygų, kurių niekad nebuvome atsivertę, ir kurių niekada neatsiversime. O žmonės panašūs į knygas, jei niekad neatversi, gali būti, kad nepažinsi.
Geriau suprantant žmones, kai rūpesčius aptariate su tais, kuriais pasitikite, su artimaisiais sutarti bus paprasčiau. R. Milašiūnas savo knygoje „Psichonalizė. 100 klausimų ir atsakymų“ rašo, kad Z. Freudas taip pat išgyveno įvairius jausmus savo tėvui, mylėjo jį, o kartais ir pyko.
Mes nesame kitokie, mums taip pat būdingi įvairiausi jausmai, liečiantys artimus žmones, ir galime juos lieti dienoraštyje bei apmąstyti klausydami meditacijų muzikos. Arba galime jais dalintis su draugiškais žmonėmis, taip rasdami emocinę atramą ir pasisemdami žinių.
Priimkime save tokius, kokie esame, ir kurkime geresnius, tobulesnius bei daugiau džiaugsmo suteikiančius santykius su žmonėmis, kurie yra taip arti mūsų. Neretai galime daugiau, nei įsivaizduojame galį. Teapdovanoja jus už pastangas artimųjų šypsenos ir nuoširdumas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
