Dažniausiai klauso pardavimų pokalbius, žiūri, ar viskas daroma pagal numatytą standartą, ar yra graži pradžia, ar gerai pristatoma prekė, ar stengiamasi išsiaiškinti žmogaus poreikį.
Kartais klauso ir nepardavimų pokalbių. Būna paskui aptarimai tokie, kur žiūrima, kas negerai, ko trūko, analizuojamos klaidos ir pan.
Mūsų pokalbių klausosi vadovai, klausom ir patys, kai paprašom. Klausom ir kai įjungia analizuot savo klaidų.
Tiesiogiai niekas neklauso. Labai retai. Nebent šalia atsisėda ir padeda kažkiek irgi su ausinėm. Paprastai mūsų pokalbių klausosi kelis kartus į savaitę. Kiekvienas vadovas turi grupę žmonių, kuriuos kuruoja ir rūpinasi. Stengiamasi kiekvieno individualias klaidas išanalizuot ir, kaip sakoma, iš klaidų mokomasi. Kai porą kartų gauni pastabą, daugiau tos pačios klaidos nekartoji.
Kitiems gal ir yra baimė kažką kalbėt, kai žinai, kad tavo kiekvieną žodį įrašinėja, bet man kažkaip nebuvo šitos baimės, kad bet kuris mano pokalbis bus perklausytas. Tik tiek, kad pačiam savo balsą girdėt labai nemalonu. Bet dabar jau pripratau prie to, kokį girdi kiti, o ne kokį girdžiu aš.
Dažniausiai, prisiminęs, kad mane įrašinėja, bijau, kad nebūtų taip, jog pasakiau klientui per mažai informacijos, nes vadovai dažniausiai dėl to ir kabinėjasi.
Šiaip mums leidžiama klientams meluoti. Galiu sakyti tai, ko jis negalės patikrinti. Pvz., kad likę paskutiniai vienetai, kad pasiūlymas galioja tik jam, kad nuolaida rytoj nebegalios. Už tai mūsų niekas nebaudžia.
Šiaip aiškintis dėl kažkokio savo poelgio vadovui kol kas neteko. Bet buvo, kad pasiskambino žmogus į skyrių, kur priima skambučius ir sako, kad prie jo siuntinio nėra ten jokios receptų knygutės ar kažko pan. Bet galiausiai išaiškinom žmogui, kad instrukcijos gale yra pora receptų.
Mes labai dažnai hiperbolizuojame. „Dovanų“ siunčiam pilną komplektaciją antgalių, instrukciją dovanų. Ir visada – „tik jums“!
Kai paskambina tokie nepatenkinti klientai pasiskųsti, man baisu, kad gausiu gerai paskui nuo vadovo už apgavystę ir asmeninės naudos siekimą nemenką baudelę.
Juk man nuo užsakymų eina procentas, tai jei aš kažką sumeluoju žmogui, ar įdedu daugiau, arba išsiunčiu be visiško jo sutikimo, tada tai jau laikoma asmeninės naudos siekimu…
O baudos pas mus tai joooo... Realiai, mes esame baudžiami dėl visko. Nes, kai toks jaunas kolektyvas, sunku būtų jį suvaldyt tik žodžiu. Taigi, už klaidas užsakymuose, už vėlavimus, už per ilgas pertraukas, realiai už labai daug ką, mes mokame baudas. Pvz., vėlavimai ir pertraukos 1 min. – 1 litas, užsakymuose klaidos – nuo 5 iki 30 litų. Už neatliktus darbus irgi baudžia. Žodžiu, tikrai pakankamai griežta tvarka, bet kitaip tokios jaunimo minios ir nesuvaldysi.
Aš pats dažniausiai gaunu baudų už vėlavimus į darbą. Esu gavęs vieną baudą ir už klaidą užsakyme.
Maksimali mano bauda – vos 50Lt. Tačiau nėra žmogaus kolektyve, kuris nebūtų gavęs baudos.
Šį mėnesį turbūt būsiu sumušęs baudų rekordą, nes dažnai vėlavau į darbą. Bet kadangi šį mėnesį tikiuosi gauti 2000 Lt algos, manau, mano tos baudos man labai smarkiai nesijaus.
Vienas vaikinas iš mano darbo buvo gavęs 500 Lt baudą už tai, kad per ilgai pertraukose sėdėjo. Mums leidžiama 40 min. per dieną, o jis 500 min. per visą mėnesį viršijo.
Mūsų įmonėje viskas labai griežtai – reikia išsiregistruot iš programos, kai išeinam, o kai grįžti - vėl prisiregistruoji. O kad tiesiog nesėdėtumėm prie kompiuterio, turime turėti tokį rodiklį, kad pusę darbo laiko kalbamės su žmonėmis arba bent laukiame signalo. Tie, kurie prisiregistruoja, bet neskambina, gauna lupti, nes krenta tas jų rodiklis.
Daugiau pardavimų telefonu vadybininko dienoraščio įrašų - pinigukarta.lt
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
