Jau kurį laiką man keistos merginos, besivaikančios politikų ir kitų žmonių, esančių viešumoje ir atseit daug uždirbančių (liaudyje jos lyginamos su žuvimis, paplitusiomis atogrąžų jūrose). Aš ne tokia, kartais manau, kad atsitiktinumas, jog mes drauge. Daug laimingesnė būčiau su eiliniu valstybės tarnautoju ar „paprastu mirtinguoju“, bet, kaip sakoma, širdžiai neįsakysi ir ko tik dėl to nepadarysi.
Politikų įvaizdis - tik paviršius, po kuriuo slypi darboholizmas, intrigos, pavydas, didžiulės investicijos į ateitį, strategijos, bemiegės naktys bei pasiaukojimas. Natūralu, kad šios srities žmogui reikia išsikrauti ar net išsilieti, ir tam, kaip bebūtų keista, pasitarnauja artimiausi žmonės, o kartais atsiranda kitų būdų.
Pavyzdžiui, visuomet yra merginų, pasirengusių išklausyti (gudru), atsiranda keistos pramogos ar retam suprantamas noras būti vienam. Tikrai labai sudėtinga būti šalia tokio žmogaus, kuris privalo, jei nori siekti karjeros, būti „all in one“ ir tuo pat metu, kurio viduje visai kitokie procesai dedasi. Būdama aplinkoje, kurioje yra vienas kitas perspektyvus žmogus ir politikas, manau, galėčiau nusakyti minimalistinį politiko portretą.
Stereotipiškas politikas - tai nuolatos besisukantis darbuose, besinaudojantis pažintimis ir visomis įmanomomis privilegijomis žmogus, kuris niekada nepraleidžia progos praplėsti pažinčių ratą, o jei tai dar ir potencialus rinkėjas ar rinkėja, tai pradeda panašėti į kiek kitokio pobūdžio, bet, nepabijosiu to žodžio, prostituciją. Aplinkiniai bei artimieji retai mane supranta, kodėl man reikia tokio žmogaus bei gyvenimo, tačiau bijau, kad tik aš viena sugebu įžvelgti žmogų, kuris slepiasi už savo darbo.
Kas niekam nerūpi ir netgi pradeda nerūpėti man pačiai? Aš. Netgi tais momentais, kai tikrai nieko neverčiama atsisakau pasibuvimo su šeima, draugais ar tiesiog laiko sau, visuomet pagalvoju, kaip būtų geriau tam mano politikui, o atsibundu ir užmiegu su mintimis apie tai, kokias idėjas rinkimams galiu pasiūlyti jam ar kitaip palengvinti kasdienybę.
Tikrai negaliu skųstis dėl kelio, kurį pati pasirinkau, koks jis bebūtų. Tačiau norėtųsi, kad politikai ir jų gyvenimas nebūtų matomas kaip renginių, reklamos ir pramogų virtinė, o darbas, kurį galima tapatinti su gyvenimo būdu, ir lyg juodoji skylė, paslaptingai įtraukiantis viską aplinkui.
Tai yra lrytas.lt skaitytojos rašinys, redakcija už jo turinį neatsako ir išsakytos mintys nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
