Reikia pripažinti, kad mokinių girtavimas Rugsėjo 1-ąją tapo itin aktualia, gėdą visai Lietuvai darančia problema. Apie šią bėdą ėmus plačiai kalbėti žiniasklaidos atstovams, tuojau sujudo politikai. Jie nesugebėjo nieko protingiau sugalvoti, kaip tik uždrausti Mokslo ir žinių dieną parduotuvėse prekiauti alkoholiu.
Šis draudimas daugiau nei absurdiškas, regis, juo bandoma nuo masinių girtavimų apsaugoti pedagogus ir moksleivių tėvelius.
Politikų sumanymas šią dieną uždrausti prekybą alkoholiu niekaip nesusijęs su moksleiviais bei dalies jų pomėgiu sugrįžus į mokyklas pademonstruoti iškreiptai suvokiamą „šaunumą“, prisigeriant ir vaizduojant „didvyrius“. Vaikai, pilnametystės dar nesulaukę asmenys, parduotuvėse ir taip negali įsigyti alkoholio. Todėl šis draudimas - ne tik kvailas, bet ir protu nesuvokiamas mūsų politikų bandymas imituoti problemos sprendimą.
Kiekvienais metais policijos vadovai ruošia planus, būriai pareigūnų patraukia į reidus. Jiems skiriamos užduotys, sulaikyti ir į policijos įstaigas pristatyti kuo daugiau išgėrusių nepilnamečių. Ne paslaptis, kad pareigūnų grupės varžosi, kas daugiau atveš įkaušusių vaikų.
Policijos nuovadose vaikams patikrinamas girtumas, kviečiami jų tėvai, kuriems už atžalų nepriežiūrą surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai. Tuo pareigūnų misija ir baigiasi, vėliau ataskaitose iškilmingai paminima, kad „pravedus prevencinę priemonę, tikslu išaiškinti ir sulaikyti girtus nepilnamečius, buvo pristatyta 30 asmenų, iš kurių visi buvo neblaivūs“. Iš visos Lietuvos į sostinę suplaukusios trafaretinės ataskaitos nusėda Policijos departamente, sukurpiama kokia nors statistinė lentelė ir vėl laukiama kitų metų Rugsėjo 1-osios.
Nesakau, kad gaudydama įkaušusius mokinius policija dirba niekam nereikalingą darbą, tačiau reikėtų į šią problemą pažvelgti kiek kitaip.
Kaip jau minėjau, prekybos alkoholiu taisyklės aiškiai apibrėžia, kad stipriuosius gėrimus gali įsigyti tik 18 metų sulaukę asmenys.
Gal tuomet mūsų politikams, užuot priėmus idiotiškus draudimus, vertėtų pasidomėti, kodėl šios taisyklės masiškai ignoruojamos, pasiaiškinti, kaip vaikai nusiperka alkoholio?
Skeptikai iš karto pasakys – kas nori, tas ir įsigyja, juolab tam esama pačių įvairiausių būdų. Kad ir paprašyti šalia parduotuvės ar kiosko stovinčio apsidergusio mėlynanosio už kelių litų atlygį vaikams nupirkti alaus ir cigarečių. Kita vertus, to paties galima paprašyti pilnametystės jau sulaukusio draugo ar vyresnio brolio.
Lietuvoje galiojantys įstatymai aiškiai nurodo, kad alkoholio perdavimas nepilnamečiams yra netoleruojamas, taip pat numatoma atsakomybė ir už pilnametystės nesulaukusio asmens nugirdymą.
Turime įstatyminius pagrindus, tereikia juos plačiau taikyti praktikoje. Gal politikams ir policijos vadovams vertėtų išskirtinį dėmesį skirti ne kovai su pasekmėmis, girtų vaikų gaudymui siųsti ne vieną patrulių ekipažą, bet rimčiau užsiimti priežasčių šalinimu.
Derėtų sistemingai tikrinti prekybos vietas, nustatyti, kas ir kaip moksleiviams parduoda alkoholį, o politikams sugriežtinus atsakomybę už šį nusižengimą, palaipsniui problemos mąstai ims mažėti.
Tereikia tik politinės valios bei nurodymo mūsų teisėsaugininkams prioritetus skirti kovai su priežastimis, o ne su pasekmėmis. Gal tada Rugsėjo 1-oji taps tik Mokslo ir žinių švente, bet ne visaliaudine Girto vaiko diena.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
