Tyrimų duomenimis, apie 70 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių keliauja studijuoti į aukštojo mokslo įstaigas. Tačiau ne paslaptis, kad aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje labai nevienoda ir nemaža dalis baigusiųjų aukštąsias mokyklas nėra pasiruošę nei kurti naujų produktų, nei pradėti naujų verslų, nei tapti aukštos kvalifikacijos specialistais. Aukštojoje mokykloje praleisti metai ir lėšos nueina perniek.
Dabartinė ekonomikos krizė tapo ypač skausminga tiems, kurie neturi specifinių ir darbo rinkoje pritaikomų profesinių žinių. Pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų santykį Lietuva nusileidžia tik Izraeliui. Tačiau yra daugybė pavyzdžių, kai nei užsienyje, nei Lietuvoje negaudami darbo ir negalėdami pragyventi iš aukštojoje mokykloje įgytos profesijos, bakalaurai ir magistrai sėda į profesinio rengimo mokyklų suolus ir mokosi darbininkiškų specialybių.
Nuo penktos iki devintos klasės noras mokytis išgaruoja kone kas penktam mokiniui. Tačiau ir tarp pradinukų, ir baigiamuosius brandos egzaminus laikančiųjų keli iš šimto nuoširdžiai nežino ir nesupranta, dėl ko jie turi zulinti mokyklos suolą. Kokia prasmė toliau tęsti mokslą aukštojoje mokykloje, jei vėliau papildysi bedarbių gretas? Juk apie 60 proc. visų darbo vietų šalies ekonomikoje yra skirta asmenims su profesiniu išsilavinimu, kurį suteikia profesinio mokymo įstaigos.
Be to, profesinių mokyklų absolventai, turėdami noro, sėkmingai gali studijuoti ir aukštąjį mokslą. Baigę profesinio rengimo centrą jie turi net daugiau galimybių įstoti į kai kurias aukštąsias mokyklas. Profesinėse mokyklose taip pat galima sėkmingai įgyti vidurinį ir kartu profesinį išsilavinimą.
Į profesines mokyklas gali stoti įvairaus amžiaus bei išsilavinimo jaunuoliai – įgiję pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai profesinį išsilavinimą gali įgyti per vienerius ar pusantrų metų, o baigusieji 10 klasių ir siekiantys įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu profesinėse mokyklose mokosi trejus metus.
Profesinio mokymo įstaigoje įgyta praktiška specialybė leidžia nesunkiai susirasti darbą ir suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Profesinę kvalifikaciją turintis asmuo stodamas į kolegijas papildomai gauna du balus, į universitetus – vieną, o baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali atstoti vieną valstybinį egzaminą.
Profesinėse mokyklose mokiniai gauna stipendiją, turi galimybių išvažiuoti į stažuotes užsienyje pagal Europos struktūrinių fondų, Leonardo da Vinci projektus. Moderniai profesinio mokymo bazei iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2007–2013 metais skiriama 400 mln. litų.
Lietuvoje kuriami 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai – naujausia mokymo įranga aprūpintos vieno ar kelių ūkio sektorių profesinio mokymo įstaigos, teikiančios profesinį mokymą visiems Lietuvos gyventojams, norintiems įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti.
Tad kodėl profesinis mokymas Lietuvoje dar jaučia skeptišką visuomenės požiūrį ir gana vangų jaunuolių pasirinkimą mokytis profesiją?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
