Mūsų kaimynas - Jonas Šantaras, gyvenantis Putinų g. 4, yra stambiausias bitininkas Lietuvoje.
Mums būtų visai neįdomu, kuo tas kaimynas užsiima, jeigu jo bitės neskraidytų mūsų kieme. O jo bičių mūsų kieme yra labai labai daug, aišku, labai sunku įvardinti skaičiais, bet drąsiai galiu teigti, kad saulėtą dieną jų yra daugiau nei tūkstantis.
Mūsų kieme yra įrengtas dekoratyvinis tvenkinukas, ir bitės skrenda čia atsigerti. Jų pilna visur: prie baseino, ant žolės, ant augalų, ant trinkelių, ant plytelių, ant laiptų.
Mūsų šeima augina 2 mažamečius vaikus: 5-erių ir 1,5 metų amžiaus. Vyresnis vaikas yra alergiškas bičių įkandimams.
Turėjome atvejį 2010 metų birželio 7 dieną, kai vyresnėlis (tada 2 metų ir 10 mėn.) žaidė kieme, staiga suspigo ir pradėjo balti, iš lūpų pradėjo veržtis baltos putos, stojo širdis.
Tėtis jį skubiai nuvežė į gydymo įstaigą, jam suleisti priešalerginiai vaistai, ir jis atsigavo. Medicininis įrašas apie tai yra pas mūsų šeimos gydytoją p. G. Kaukėnienę. Po šio įvykio sūnus kurį laiką labai bijojo visų skraidančių vabzdžių (bičių, širšių, net musių). Kadangi įrodymų, kas įkando, neturime, tik keliame prielaidą, kad įkando bitė.
Po šio įvykio mums baisu išleisti vaikus žaisti kieme, nes bėgiodami jie gali užminti ant bitės, jos gali įsivelti į plaukus. Net ir ramiai žaidžiančiam vaikui yra pavojus, nes bitės tūpia ant jų žaislų, dviratukų, mašinyčių sėdynių. Vaikai negali saugiai jaustis ir žaisti savo kieme dėl bičių.
Ir ne tik vaikai nesijaučia saugūs kieme, nes ir man tenka pasidarbuoti prie augalų, paravėti. Visą laiką esu įtampoje, nes bitės zuja aplink, tupia ant augalų, rankų. Jos kanda ir vyrui, besidarbuojančiam prie šuns voljero įkando, ir kaimynui, užėjusiam pas mus į svečius.
Galiausiai pavargsti nuo nuolatinio zvimbimo apie ausis, patikėkite manim, bičių zvimbimas tikrai neramina, atvirkščiai – erzina. Apie ramų pasisėdėjimą kieme jau seniai pamiršome, nes tikrai nėra jokio malonumo ilsėtis bitėms zujant aplink ir nuolat zvimbiant, jaučiamės tarsi gyventume bityne tarp avilių.
Taip pat atpratome džiauti skalbinius lauke, nes jie būna iškart „papuošti“ bičių išmatomis, mašinos, langai, plytelės irgi nuolat „papuošti“. Rugpjūčio 26 dieną nuėjau apžiūrėti J. Šantaro bitynų ir avilių, laikomų prie namų. Trijose aptvertose teritorijose suskaičiavau 80 avilių, dar keletas stovėjo kieme, prie ūkinio pastato. Ėjau per lietų, nes saulėtą dieną nebūčiau drįsusi artintis, bet net ir per lietų aplink avilius zvimbė bitės, todėl galima daryti išvadą, kad jie yra veikiantys. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 dienos sprendimą Nr. 7-204, bitės yra prilygintos naminiams gyvūnams ir jos laikomos gana pavojingomis žmonėms ir gyvūnams. Blogiausia, kad nėra apibrėžta, kiek jų gali būti laikoma mieste. Jau paruošėme skundą miesto savivaldybei, kad būtų keičiami teisės aktai ir uždrausta laikyti bites Ukmergės mieste. Tačiau jau turime karčios patirties su skundais, nes į ankstesnį rašytinį skundą seniūnija sureagavo, tik kai vyras nuvažiavo ir apšaukė darbuotojus. Tada atsiuntė komisiją, kuri atsakydama raštu į mūsų skundą parašė, kad matė pas mus prie baseino 20-30 bičių, kai realiai jų yra 10 ir daugiau kartų daugiau (kaip nuotraukoje matosi 40 bičių kažkur 30-40 kv. cm plote). Kai paskambinau pati pasikalbėti su J. Šantaru, kad nesijaučiame saugiai savo kieme dėl didelio kiekio skraidančių bičių, kad mes auginame mažą vaiką, kuris dar nesupranta, kad bičių liesti negalima, o jos tupia ir ant jo žaislų, dviratuko sėdynės, bitininkas atsakė man, kad jo kieme bičių yra dar daugiau, jog jos nekanda (jau seniai įsitikinom, kad netiesa), ir galiausiai - jis moka mokesčius.
Mokesčius moka ir mūsų šeima, ir nemažus. Man keisčiausia, kad J. Šantaras, kuris apdovanotas kaip miesto garbės pilietis, taip nesiskaito su aplinkiniais, šalia jo gyvenančiais kaimynais. Iš žiniasklaidos nesunku gauti informacijos, kad jis yra stambiausias bitininkas Lietuvoje, kad turi apie 1000 bičių šeimų, laiko jas 40 vietų. Tai jeigu turi kur laikyti tas bites, argi mieste, kur žemės sklypai po 8-16 arų, kaimynai arti vienas kito, yra protinga laikyti tokį didelį bičių šeimų skaičių?
Mes gyvename per vieną sklypą nuo J. Šantaro, ir todėl, kad nesiribojame, mūsų parašų ir sutikimo, pagal įstatymą, jis neprivalo gauti, nors nuo jo bityno iki mūsų sklypo yra apie 30-40 metrų. Ir žinau, kad ne mes vieni skundžiamės, tik kiti kaimynai dažnai nenori viešintis ir tik tyliai tarp savęs ar anonimiškai pasiskundžia. Kaimynai taip pat pasikalba, kad bites J. Šantaras laiko ne tik aviliuose prie namų, bet ir naujajame ūkiniame ceche (Krekšlių g. 15). Beje, šis cechas veikia kaip ir nelegaliai, nes tai yra vienintelis pastatas, pastatytas namų valdoje, dokumentuose įvardytas kaip gyvenamasis namas, tačiau realybėje jame įkurdintas visas cechas su įvairiais įrengimais (medaus sukimo, fasavimo, korių akiavimo bei korių gamybos linijos, vaško sterilizatorius ir kt.), kurių dalis įsigyti pasinaudojus Europos Sąjungos parama žemės ūkio valdų modernizavimui.
Vyras bandė aiškintis statybas prižiūrinčioje įstaigoje, kaip galima statyti ūkinį-komercinį pastatą namų valdoje. Jam atsakė, kad ten yra gyvenamasis namas, pastatytas laikantis projekto, pastatas nepriduotas, bet pagal dabar galiojančius įstatymus, jo galima nepridavinėti, todėl įstatymams kaip ir nenusižengta.
Bandome aiškintis ir su Nacionaline mokėjimų agentūra, ar galima taip apeiti įstatymus, ir gyvenamajame name miesto teritorijoje atidaryti ūkinį cechą, kuriame būtų ir įrengimai, įsigyti pasinaudojus Europos Sąjungos parama žemės ūkio valdų modernizavimui. Beje, jokio viešinimo, kad pasinaudota Europos Sąjungos parama, kaip įprastai būna, čia nėra.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
