Aš savo vardu turiu penkis „Tele2“ numerius su terminuotomis sutartimis. Praėjusią savaitę vieno numerio sutartis jau buvo pasibaigusi, o kito taip pat ėjo į pabaigą. Vienu numeriu naudojuosi aš – pilnametis asmuo, o kitu – nepilnametis, 12 metų sūnaus.
„Tele2“ telemarketingo skyriaus darbuotoja praeitą savaitę mano sūnui skambino tris kartus ir viliojo pratęsti sutartį. Trečio skambučio metu aš kaip tik buvau namuose ir sužinojau šią istoriją.
O juk mano su „Tele2“ sudarytose sutartyse nurodyta, kad kontaktinis asmuo esu tik aš. Lygiai ta pati informacija pažymėta ir „Mano Tele2“ svetainėje, kur nurodyta, kad kontaktinis asmuo dėl visų penkių mano vardu turimų numerių esu tik aš. Ten taip pat nurodytas ir vienintelis iš penkių kontaktinis telefono numeris.
Vadinasi, naujausias technologijas siūlanti bendrovė nesugeba teisingai operuoti savo duomenų bazėse turima informaciją. Arba minėtos vadybininkės skambutį reikia suprasti kaip naują „Tele2“ marketingo strategiją: priversti suaugusius pratęsti sutartį per vaikus.
Juk pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, vaikas negali pasirašyti jokių sutarčių. Be to, nejaugi „Tele2“ vadybininkė negirdi, kad atsiliepia vaikas ir nemato sutartyje bei duomenų bazėje įrašytos informacijos, kas yra atsakingas už visus penkis telefono numerius.
Aš taip pat parašiau laišką „Tele2“ bendrovei. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas atsakė štai ką: „Reikalas tas, kad mes skambiname kiekvienam klientui, kuriam baigiasi sutartis. Paklausiam, kaip sekasi, ir ar aktualu būtų gauti pasiūlymą. Jei taip, - kam jį reikėtų pateikti. Suprantama, mes negalime žinoti, kuriuo numeriu naudojasi vaikas - ypač jei jis to nepasako“.
Taigi aš darau išvadą, kad vaikų viliojimas yra nauja „Tele2“ vadovybės palaiminta marketingo strategiją. O jos esmė tokia: užburkime pasakomis vaikus, kad šie įkalbėtų tėvus pratęsti sutartis. Ar tai etiška ir atitinka šiuolaikinius, skaidrios bendrovės standartus? O galbūt net peržengia nepilnamečių apsaugos nuo žalingo poveikio įstatymus bei kitus teisės aktus?
P.S. Aš pirmą laišką su minėtomis pastabomis nusiunčiau „Tele2“. Elektroniniame laiške detaliai išdėsčiau jų darbo broką, nes manau, kad bendrovei svarbu žinoti esamą situaciją ir nutraukti neteisėtą veiklą. Juk „Tele2“ vadybininkai, siekdami didesnių premijų už darbo rezultatus, galėjo ir vis dar gali mėginti suvilioti ne vieną nepilnametį asmenį. Žinoma, už jų darbo klaidų įvardijimą paprasčiau finansinės kompensacijos, tačiau gavau tik aukščiau išdėstytą atsakymą.
Todėl dar kartą galime daryti išvadą, kad tai aukščiausios vadovybės patvirtinta „Tele2“ veikla: siekiant pratęsti sutartis, vilioti nepilnamečius asmenis.
"Tele2" atstovas spaudai Andrius Baranauskas: "Klientas siūlė jam sumokėti, kad nesikreiptų į žiniasklaidą"
"Tele2" nesudaro sutarčių su nepilnamečiais - to neleidžia teisės aktai. Dėl šios priežasties mes niekada neteikiame jiems tokių pasiūlymų. Galų gale, kodėl turėtume tai daryti, jei kiekvienas skambutis mums kainuoja, o sutarties vis tiek nesudarysime?
Telefonu skambiname visiems savo klientams, ne tik tiems, kurie nurodyti kaip kontaktiniai asmenys; šių skambučių tikslas - išgirsti klientų nuomonę apie mūsų paslaugų kokybę, aptarnavimą ir kitus mums svarbius dalykus. Nuomonę apie juos klientas gali susidaryti ir tuomet., kai ne pats apmoka sąskaitas.
Jei klientas informuoja, kad yra nepilnametis, ir nurodo, kad negali bendrauti, mes jam nebeskambiname. Patys tokios informacijos mes neturime, nes klientų nestebime ir nežinome, kurie iš jų yra pilnamečiai, o kurie ne.
Šiuo konkrečiu atveju sutartis vaiko numeriui, dėl kurio kreipėsi klientas, buvo pratęsta ne per telemarketingą - pratęsimas atliktas Vilniuje, Vienuolio g. salone rugsėjo 7 d., sutartį sudarė pilnametis asmuo Mindaugas - kuris, beje, gavo ir nemažą nuolaidą. Deja, kliento pasiūlymo papildomai susimokėti už tai, kad jis nesikreiptų į žiniasklaidos priemones, negalėjome priimti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
