„Turiu labai liūdnų žinių, - vieną dieną man sako mama. - D.G. mirė.“
„Kaip tai? Kada? Negali būt! Juk dar prieš savaitę puikios formos dalyvavo tavo gimtadienio šventėje?“
„Partrenkė dviratis…“
„Ne!!! Tai tikriausiai nelaimėlė ne vietoj per gatvę ėjo?“
„Ne, ką tu, išeinant iš parduotuvės, ant šaligatvio…"
„O tai ką dviratininkas veikė ant šaligatvio?“, - nusiverkusi ir jau truputį atgavusi amą klausiu mamos.
„Žinai, Lietuvoje dviratininkai tik šaligatviais ir važinėja“, - sako ji.
Čia turiu įterpti, jog jau 13 metų negyvenu Lietuvoje ir sugrįžtu tik atostogoms.
Ir staiga prieš akis iškilo pavasarį Šiauliuose įvykęs incidentas. Ėjau šaligatviu ir stūmiau vežimėlį su savo 5 mėnesių sūneliu. Netikėtai iš nugaros visu greičiu atlėkusi dviratininkė susimėtė ir, trenkusis į vežimo šoną, pati nugriuvo į kitą pusę. Vežimas susvirduliavo, bet laimei, buvau tvirtai į jį įsikibusi. „Oi, atsiprašau“ - išgirdau.
Ir ką man daryt su tavo tuo „atsiprašau“, - mintyse ištariau. Ką daryt mano kaimynei, kuri, kaip pasirodo, buvo partrenkta labai jau mandagaus piliečio, kuris taip pat atsiprašė, palydėjo namo ir dingo. O tai, kad po valandos greitosios pagalbos mašina ją išvežė į ligoninę ir po kelių dienų ji mirė nuo smegenyse išsiliejusio kraujo, jau mūsų mandagusis dviratininkas ir nesužinojo. Taip ir liks nesužinojęs?
O kaip su atsakomybe? Ar du ratai jau nuo jos atleidžia? Gink Dieve, nenoriu nieko teist, tačiau situacija keliuose tikrai primena karo dėsnius - kuris kurį, stipresnis silpnesnį, važiuotasis pėstįjį.
Šis skaudus įvykis mane privertė pasidomėti Belgijos (šalies, kurioje dabar gyvenu) įstatymais. Belgijoje dviratis yra priskiriamas transporto priemonei (logiškiau būt negali) ir privalo važiuoti dviračių takais (tai - gatvės dalis, specialiai pažymėta dviratininkams). Miestuose, nesant tokių pažymėjimų, dviratininkai turi važiuoti gatve. Išskirtiniais atvejais (gatvės remontas, itin duobėtas kelias ir pan.) dviratininkas trumpam gali užvažiuoti ant šaligatvio, kuris, visiškai teisėtai, yra rezervuotas pėstiesiems.
Kodėl mūsų šalyje yra kitaip? Ar dar niekam iki šiol tai neužkliuvo? Žinoma, norint būti objektyvesnei, reikėtų palyginti Belgijos bei Lietuvos kelių aukų skaičius, tačiau straipsnis ne apie tai.
Į ką pirmiausia noriu kreiptis savo „šauksmu tyruose“? Gal į politikus, atsakingus už transporto įstatymus? Į dviratininkus, kad šie, kol įstatymai nepasikeitė ir yra įsigaliojęs „laukinis“ važinėjimas šaligatviais, bent jau važinėtų lėčiau ir atsakingiau? Ar į jus, mieli pėstieji, kad žengdami ant „jums rezervuoto“ šaligatvio, įdėmiai pasižiūrėtumėte tiek į kairę, tiek į dešinę, nes dviratininkams kryptys negalioja?! Kad išvengtumėte tai, ko mano kaimynei nepavyko…
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
