2011 m. rugpjūčio 8 d. pasirašęs sutartį, maniau, kad šiuo gerumu džiaugsiuosi dvejus metus ir nekvaršinsiu galvos (na, bent jau tokią sutartį pasirašiau, tiesa, ne krauju, galbūt vertėjo).
Jau po pirmojo mėnesio gavau maždaug 15 litų didesnę sumą „iš lempos“ – „Pone, įsivėlė klaida, jūsų planas nebuvo aktyvuotas laiku, bet mes kompensuosime sumą.“ 1-0 mano naudai. Naudotos priemonės – 3 skambučiai į „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyrių ir internetu užpildytas paaiškinimas.
Pirma kova atbaidė mano oponentą, kuris antrą kartą smogė tik po 10 mėnesių. Antro raundo suma apie 40 litų didesnė sąskaita. Motyvas – „Pone, jūs viršijote 1 GB jums suteiktų interneto duomenų.“ Sėdėdamas tualete parsisiunčiau kelis serialo „Friends“ sezonus ir žiūrėjau per savo 4x2 cm ekraniuką - pabandykite, jums patiks.
Bet vėliau: „Atsiprašome, įvyko sisteminė klaida, jums priskaičiuotas duomenų kiekis neatitinka tikrovės, labai atsiprašome, etc.“ 2-0 mano naudai. Naudotos priemonės – išklotinė, 4 skambučiai į „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyrių, internetu užpildytas paaiškinimas.
Stipriai išsiveržęs į priekį kovoje dėl savo pinigų, pripažinsiu, atsipalaidavau. Per daug įtikėjęs lyderio role, rugpjūčio mėnesį gaunu šimtuką su viršum už. Na, ****** **** pagalvojau... Bet tai - šeštadienis, puiki diena Akropoliui. Taigi ateinu, pakartoju tą patį, tik jau ne rusiškai.
„Pone, jūsų sutartis baigėsi, dabar jums parinkom didesnį tarifą ir, va, paskaičiavom šimtuką su viršum. Siuntėm sms žinutę, kad greit baigsis.“ Sms, deja, negavau... Visas pasirašytas sutartis nešiojuosi „Omnitel“ maišiuke, visada, ir kasdien jas perskaitau, tačiau toji, kuri man reikalinga, buvo padėta stalčiuj kartu su diplomu...
Vėl prašymas, šįkart - ranka rašytas, nauja sutartėlė, gražus pokalbis „Nesijaudinkite, klientas visada teisus ir tokie ginčai jo naudai, galbūt vėl įsivėlė klaida...“ Nesijaudinu, vis tiek sausai kraunu, ir ramiausiai išeinu su nauju planu, gera sutartimi ir ramia dūšia.
Praėjo savaitė – sąskaita su šimtukas su viršum litų man ateina sms priminimu susimokėti (taip, jau pradėjau gauti sms iš) Prie to šimtuko, žiūriu, man jau skaičiuoja mano naują planą, kuris, kaip matau, mano dūšią greitai vėl neramią padarys.
Savaitgalis. Akropolis. „Pone, ten ta asistentė, kur jums naują sutartį sudarė, biškiuką serga, matau dar jums to plano ir nepajungė, rašykit prašymą kompensacijai, paduosim skyriui iškart su jūsų kitu prašymu...“ Be problemų, jau žinau, kaip ir kas rašoma. Dūšia vėl rami.
Laukdamas savo 3-0 ir mačo, kuris pernelyg ilgai užsitęsė, pabaigos, tvarkausi stalčius ir randu savo sutartį - senąją. Pasirodo, ji galiojo du metus, t.y. istorijos, kurią aprašiau ankstesnėse dviejose pastraipose, apskritai būti neturėjo.
Penktadienis, kaip ir savaitgalis ant nosies. Akropolis. Jau matau pasveikusią asistentę ir Joną, kuris gali man padėti: „Pone, čia kažkoks nesusipratimas, nežinau, ką daryti, bandysiu skaičiuoti, tas šimtukas su viršum, matau, neteisingai čia stovi (you don‘t say?)“.
Skaičiavo Jonas, persiskaičiavo, minusavo dar daugiau, jau šį kartą - į mano pusę ir giliai atsipūtęs tarė „Na va, išsiunčiau prašymą (parašė už mane), tik jums reikės dar kartą ateiti, nes matau, kad kitą mėnesį jums vėl blogai skaičiuoja...“
Rusiškai apie Joną pagalvojęs, lietuviškai jam paaiškinau, kad užsiimu kita veikla gyvenime nei „Omnitel“ salonų lankymas, tačiau viską išsprendė jo magiška frazė: „Pone, dėl savo pinigų reikia kovoti!“
Frazė, kurią užsiklijuosiu ant savo mašinos, bamperio, mane kaipmat nuramino. „Nė kiek nesusinervinęs“ padėkojau Jonui už pagalbą, palinkėjau konsultantei daugiau nesirgti ir atsisveikinau iki kito mėnesio, mat Jonas pakvietė ateiti, kai gausiu naują blogai paskaičiuotą sąskaitą.
2-0 mano naudai kol kas, trečias kėlinys vis dar vyksta. „Omnitel“ – svarbiausia jūs.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
