Abiejų bylų tyrimai arba sustabdyti, arba nutraukti. Nejau Lietuvos ambasados darbuotojai negali(o gal tingi pajudinti užpakalius nuo minkštų kėdžių) ir paklausti atitinkamu tarnybų: kaip vyksta tyrimai? Kokie rezultatai?
Vakar teko pasikalbėti su vietos žurnalistu, kuris yra girdėjęs abi šias istorijas. Žinote, kas jį labiausiai nustebino? Ogi mūsų ambasados neveiklumas!
Pacituosiu keletą sakinių, kuriuos man pasakė žurnalistas: „Buvo tokių atvejų, kai nužudydavo Lenkijos ar Latvijos piliečius, bet tų šalių ambasados tokiomis bylomis rūpinosi tikrai rimčiau nei Lietuvos ambasada Norvegijoje.
Kai pirmąkart per Norvegiją nuvilnijo žinia, kad buvo rastas nužudytas Lenkijos pilietis, tai Lenkijos ambasada labai akylai stebėjo bylos tyrimo eigą ir nedavė policijai atsikvėpti, kol nebuvo surasti nusikaltėliai ir nubausti teismo. Beveik analogiškai buvo ir su Latvijos piliečiu. Bet kai taip atsitinka su Lietuvos piliečiais, tai jūsų ambasados neveiklumas nustebina.“
Nejau Užsienio reikalų ministerijai yra giliai nusispjauti į paprastus žmones, kurie susidūrė su didelėmis problemomis, bet laiko ambasadose tokius tinginius ir dar moka mūsų mokesčių mokėtojų pinigus jų algoms.
O situacija tokia, kad dviejų bylų tyrimai sustabdyti arba nutraukti, žudikai vaikšto laisvėje, juokiasi artimųjų netekusių žmonių akyse ir jaučiasi nebaudžiami.
Reikia pripažinti - Norvegijos teisinė bazė yra stipri, bet pareigūnai yra kitaip išmokyti dirbti su nusikaltėliais. Lietuvoje būtų taip: vienas du, ir žudikai kalėjimuose sėdi, net nebūtų svarbu, ar tikrai jis tai padarė, bet svarbiausia - pasodinti į kalėjimą.
O Norvegijoje pareigūnai labai tolerantiškai elgiasi, nes jiems uždrausta naudoti bet koki smurtą. Todėl žinant ir suvokiant Lietuvos banditų mentalitetą, kartais nutinka taip, kad bylos užstringa.
Bet jeigu kai kam nebūtų nusispjauti į Lietuvos piliečius, gal nutiktų taip, kad nors tie du tyrimai baigtųsi sėkmingai ir bylos pasiektų teismus!
O gal mano žodžiai kaip į sieną atsimuš, ir tik nusijuoks tie ambasadų pareigūnai bei toliau dainuškų vakarėlius rengs.
Aišku, jeigu tiek vienoje istorijoje vaiko netekusi moteris, tiek kitoje istorijoje vyro netekusi moteris turėtų sąskaitose šimtus tūkstančių, tada, tikiu, ir ambasada ir Užsienio reikalų ministerija labiau stebėtų, kaip tie tyrimai eina ir kokie rezultatai.
Prisiminkime, kai Kaliningrade dingo, o paskui buvo rastas verslininko kūnas iš Lietuvos. Kaip tada URM ir ambasadoriai dorai atliko savo pareigas, nes tas žmogus sąskaitoje turėjo daug pinigų.
Štai pirmoji nelaiminga istorija, kai moteris pernai lapkritį Bergene neteko savo mažametės dukros. Tada taip pat Lietuvos ambasada Norvegijoje pasisakė: „Mes nieko nežinom, ir net nežinom, kur tai įvyko, kur gyvena ta moteris.“ Nors tada ir spaudoje, ir televizijoje skambėjo tos vietovės pavadinimas, bet mūsų ambasada pasirinko tokią taktiką - nieko nežinoti, nieko nematyti. Tada apsijuokėme gan neblogai ir parodėme, kokie ambasadoriai atstovauja Lietuvai ir jos piliečiams.
Bet ta moteris nepalūžo, nenuleido rankų - kovoja viena pati ir prieš banditus, ir prieš sistemą, nes ji nori, kad stotų teisybė ir kalti asmenys būtų nubausti už tai, kad buvo nužudytas jos vaikas.
Arba antra nelaiminga istorija, kai moteris neteko savo vyro. Kas baisiausia, tie galimi žmogžudžiai vaikšto pagal langus ir garsiai juokiasi! Moteris taip pat kovoja ir bando visaip įrodyti, „štai - žudikas, išgirskite mane!“ Bet niekas nenori girdėti.
Kaip gali rūpėti kitai valstybei emigrantai, jei tos valstybes ambasados beveik viešai deklaruoja, kad joms nusispjauti į tą paprastą žmogelį, nes jis sąskaitoje daug pinigų neturi. Lenkijos ir Latvijos ambasados savo piliečiais rūpinasi nepalyginamai geriau.
Ambasados darbuotojai, niekas neprašo jūsų čia kalnus versti, nes tikrai nesugebėtumėte to padaryti! Bet parodykite Norvegijos valdžiai ir pareigūnams, kad jums rūpi Lietuvos piliečiai. Padėkite toms moterims nors kiek, kad tos bylos pajudėtų iš mirties taško. Gal tik jūsų ir tereikia, kad tas mechanizmas įsisuktų vėl. Nebūkite tokie abejingi.
Užsienio reikalų ministerijos komentaras:
Lietuvos diplomatinių atstovybių pareigūnai stengiasi Lietuvos piliečiams suteikti visokeriopą pagalbą, bet konsulinių pareigūnų veikla užsienyje yra labai aiškiai apibrėžta Lietuvos įstatymų, Norvegijos įstatymų taip pat atitinkamų tarptautinių sutarčių (kaip antai 1961 m. Vienos Konvencija dėl diplomatinių santykių, kurioje yra imperatyvas kad diplomatinė atstovybė privalo gerbti buvimo šalies įstatymus).
Konsuliniai pareigūnai negali savo iniciatyva lankyti nuteistųjų ir sulaikytųjų, jeigu toks pageidavimas nėra išreikštas iš sulaikytojo ar nuteistojo pusės, ir jei tai nėra suderinta su laisvės atėmimo įstaigos administracija. Konsulinis pareigūnas bei Lietuvos garbės konsulas ne kartą lankėsi Norvegijos laisvės atėmimo vietose ir lankė kalinamus LR piliečius, aiškinosi dėl jų skundų su laisvės atėmimo įstaigų administracija.
Dažnas atvejis, kada sulaikytųjų LR piliečių artimieji teiraujasi, apie savo dingusius giminaičius, sutuoktinius ar draugus. Tokiais atvejais ambasada visada susisiekia su policija, tačiau dažnai negauna jokio atsakymo, kadangi pagal Norvegijos teisės aktus, reglamentuojančius duomenų apie asmenį apsaugą, sulaikytajam prašant, apie jį duomenų neteikia. Svarbu pabrėžti, kad tuo atveju, kai policija vykdo tyrimą dėl nusikalstamos veikos, su kuria susiję LR piliečiai, ambasados galimybės ribojamos vietinių įstatymų – ambasada negali kištis į šalies vidaus jurisdikciją, be to, bet koks ambasados pareigūno pasirodymas teisme bus nevienareikšmiškai įvertintas kaip bandymas daryti įtaką teismui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ambasada visada atsako į Lietuvos piliečių paklausimus, tarpininkauja ieškant kvalifikuotų vertėjų. Diplomatinė atstovybė domėjosi Norvegijos advokatų kolegijoje ar yra lietuvių teisininkų, turinčių licenciją verstis advokato praktika Norvegijoje, tačiau išaiškėjo, kad tokių lietuvių teisininkų nėra.
Kalbant apie ambasados Norvegijoje konsulinę veiklą, reikia pažymėti, kad per rugpjūčio mėn. buvo aptarnauta 1250 Lietuvos piliečių (prarasti tapatybės dokumentai, asmens grįžimo pažymėjimai, neteistumo pažymos, santuokos, dokumentų legalizavimas ir kt.).
Bet ambasadoje dirba tik du diplomatai, vykdantys tiek politines, tiek ekonomines, tiek konsulines funkcijas. Neretai žmonės pagrįstai skundžiasi negalį prisiskambinti į Lietuvos ambasadą Norvegijoje. Dėl to išties atsiprašome ir apgailestaujame, tačiau aplinkybė yra ta, kad atstovybėje esanti telefonų stotelė fiksuoja daugiau įeinančių skambučių, nei yra telefonų. Vasarą užregistruotas rekordas – 105 įeinantys skambučiai per 1 val. Šiuo metu ši problema sprendžiama.
Apie neigiamas publikacijas Norvegijos žiniasklaidoje – reikia pripažinti, kad būta tendencingų publikacijų ir ambasada nuolat kelia šį klausimą bendraujant su Norvegijos pareigūnais, ši problema ne kartą buvo aptarta ir su norvegų diplomatais Vilniuje. Kitą vertus, atsakymas būna analogiškas, kokio galima tikėtis bet daugelyje valstybių – “mūsų spauda laisva ir nepriklausoma, ir mes kažkuo riboti jų negalime”.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
