Ketvirtadienį popiet tinkle „Facebook“ gavau iš geros draugės Z. žinutę su prašymu paskolinti pinigų vienai dienai (500 Lt), nes neva ji užsisakė prekių iš užsienio per tarpininkę ir reikia skubiai pervesti pinigus, o ji jų neturi šiandien, bet turės rytoj ir iš karto perves.
Kadangi žinau, kad draugė dažnai apsiperka internete ar per tarpininkus, prašymas atrodė gan tikroviškas, nors suma - 500 litų - pasirodė didoka. Ji paprašė pervesti iš karto tai moteriai, kuri užsakys prekes, o mokėjimo pavedime parašyti jos vardą ir pavardę.
Jau pradėjau suvedinėti duomenis į internetinę banko sistemą, beliko suvesti tik slaptažodį ir pavedimas būtų nukeliavęs, tik suveikė, matyt, kažkoks šeštas jausmas. Pagalvojau, kad reikia paskambinti savo draugei Z. ir pasitikslinti, ar tikrai reikia jai tų pinigų.
Paskambinus išgirdau didžiulę draugės nuostabą, nes ji pati nieko apie tai nežinojo. Iškart supratome, kad į jos „Facebook“ profilį yra įsilaužta.
„Facebook“ tinkle tiems sukčiams parašiau pameluodama, kad pavedimą padariau, jie man padėkojo, o netrukus jau išmetė iš draugų, nes paskelbiau visiems, kad nedarytų jokių pavedimų, nes draugės paskyra - užgrobta.
Deja, buvo jau vėlu. Sužinojau, kad viena Z. draugė į tą sukčių sąskaitą pervedė 500 litų, o kai suprato buvusi apgauta, kreipėsi į policiją.
Dabar jau ir jai, ir man aišku: socialiniai tinklai nėra saugūs. Mes virtualų bendravimą suvokiame kaip tikrą ir dėl to nusvylame...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
