Praradusi balsą suvokiau lietuvių kalbos grožį

Iš pat ryto jaučiausi, blogai skaudėjo galvą, prieš akis skraidė muselės, kambarys lingavo. Atsikėlusi nuėjau į virtuvė. Prie lango stovėjo mama.

Dažnai neįvertinae lietuvių kalbos grožio. V. Balkūno asociatyvi nuotr.
Dažnai neįvertinae lietuvių kalbos grožio. V. Balkūno asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kornelija Kurlianskaitė

Sep 23, 2012, 12:17 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 3:28 PM

„Įpilk stiklinę vandens“, - tariau, o iš burnos išėjo tik švirkštimas ir gargaliavimas.

„Ką?“ - paklausė mama.

„Vandens!“

„Ko? Ko nori?“

Tada tapo aišku - neprakalbu. Gydytojo diagnozė buvo paprasta - balso stygų uždegimas. Liepė gerti vaistus, sėdėti lovoje ir nekalbėti. Nors liga truko savaitę, išbūti nekalbėjus tapo sunku, o aplinkiniai mano gargaliavimo nesuprato. Tuomet pajutau kalbos vertę savo gyvenime.

Vos mums gimus, mus švelniai kalbina mamos. Vėliau paaugus su didžiule kantrybe jos moko mus kalbėti. Mes tariame pavienes raides, dar vėliau - skiemenis, dar vėliau pradedi tarti žodžius, o kiek paaugę imame kalbėti, kad atrodo kalboms galo nebus. Taip kalbėdami, uždavinėdami klausimus mes susipažįstame su gamta, aplinka, sužinome daug įvairių dalykų, pradedame pažinti pasaulį, sužinome dorovės principus. Taip pat bendraujame vienas su kitu, sužinome įvairias naujienas, mokslo atradimus, technikos pasiekimus, medicinos atradimus.

Kalbėdami mes išsireiškiame savo jausmus - susižavėjimą, džiaugsmą, sielvartą, susirūpinimą artimaisiais, meilę.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau kalbos, kaip bendravimo tarpusavyje pagrindą, suvokia ne tik žmonės, bet ir kai kurie gyvūnai. Viename universitete buvo atliktas unikalus eksperimentas. Beždžionės buvo mokamos bendrauti gestų kalba, kuria naudojasi kurtieji. Eksperimentas tęsėsi trejus metus. Per tą laiką beždžionės išmoko puikiai kalbėtis tarpusavyje ir su žmonėmis. Eksperimentui pasibaigus beždžionės pateko į zoologijos sodą. Ir kaip nustebo prižiūrėtojai - senės beždžionės ėmėsi mokyti beždžioniukus gestų kalbos.

Veikia lietuviškos mokyklos, radijas, televizija, rengiami įvairūs užsiėmimai, leidžiami laikraščiai ir žurnalai. Taip yra saugojama ir puoselėjama lietuvių kalba, stengiamasi, kad ji neišnyktų, kad lietuviškai šnekėtų augantys užsienyje vaikai.

Nė vienoje pasaulio kalboje taip švelniai neskambėtų žodžiai „mama“, „myliu“, „saulė“, „dangus“, „tėviškė“. Ir nė viena pasaulio kalba neturi tiek daug puikių žodžių ir tiek galimybių įvairiems jausmams ir mintims išreikšti, kaip mano gimtoji kalba.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.