Spalio viduryje išeis 646-asis „Mokslo ir gyvenimo“ numeris. Bus lygiai 55 metai nuo tos dienos, kai buvo pradėtas leisti žurnalas, įkvėpęs susižavėjimą mokslu, pažanga, kūryba visai eilei lietuvių kartų.
Juk kažkada nekantriai laukdavome kiekvieno naujo „Mokslo ir gyvenimo“ numerio. Pilkoje tarybinėje kasdienybėje žurnalo straipsniai apie tolimą gundantį pasaulį už geležinės sienos buvo kaip vilties žiburėlis tamsią, slegiančią naktį. Dar ir dabar ne vienuose namuose yra išlikę kažkada rūpestingai surinkti ir surišti daugelio metų ar net dešimtmečių „Mokslo ir gyvenimo“ ryšulėliai. Iš pradžių – mažyčiai, kaip pažymių knygelės, vėliau – pilno formato. Net ir dabar smagu atsiversti ir paskaitinėti jau apdulkėjusį, bet vis dar nepraradusį savo įdomumo septinto ar aštunto dešimtmečio žurnalą.
Vis dėlto, viskas šiame pasaulyje turi savo pradžią ir pabaigą. Jau daug metų „Mokslas ir gyvenimas“ buvo leidžiamas tik neeilinio jo redakcijos atsidavimo ir be honorarų rašančių autorių geraširdiškumo dėka. Išlikti žurnalui padėdavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagalba. Deja, ji visą laiką mažėja. Fondo valdytojams atiduodant pirmenybę žymių politikų vadovaujamiems institutams, su likusia simboline parama „Mokslas ir gyvenimas“ išsilaikyti nebegali.
Todėl greičiausiai 2012-ieji taps paskutiniais „Mokslo ir gyvenimo“ gyvenimo metais. Po tiekos metų skurdo ir desperatiškų pastangų kaip nors išsilaikyti, nenuvilti daugiadešimtmetinių prenumeratorių tiek Lietuvoje, tieks visame pasaulyje, jau nuleido rankas net ir nenuilstantysis žurnalo redaktorius Juozapas Baldauskas.
Jei greitai neatsiras kas galėtų ir norėtų išgelbėti „Mokslą ir gyvenimą“, mūsų akyse jau šiais metais numirs dar viena, kažkada, rodos, neatskiriama tautos kultūros dalis, į karstą bus įkalta dar viena, toli gražu nebe pirmoji, vinis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
