Tokios ir panašios kalbos jau kuris laikas nedingsta iš televizijos ekranų, radijo stočių ar internetinių svetainių. Dėl pastarosios – džiugu, nes internetu jaunas žmogus yra kur kas paprasčiau pasiekiamas nei kitais žiniasklaidos kanalais. Na, bet šis straipsnis ne apie tai.
Ateinančiuose rinkimuose dalyvaus per keturias dešimtis partijų. Toks didelis kiekis politinių jėgų net politika besidominčiam piliečiui yra šiek kosminis. Net keista, jog politinių partijų kiekis sudaro beveik trečdalį išrenkamų Seimo narių skaičiaus. Trečdalį! Kažin ką daryti, jei nesi apsisprendęs ir nori, jog tavo balsas būtų atiduotas atsakingai?
Reikia pasiimti savaitę neapmokamų atostogų ir atsidėti darbui, ponuli!
Iš esmės partijų planai ir siekiai daug kuo nesiskiria. Visi skelbia apie gražesnę ir turtingesnę šalį. Tačiau su viena sąlyga – jei tik prie valstybės lovio bus ta ar kita partija. Tai gražioji daugiau ar mažiau populizmu atsiduodanti realybė.
Bet žinote, kur šuo pakastas? Kur pati problema, kad vis renkame ir renkame, o tinkamos šalies valdžios kaip nėra, taip nėra?
Tūlo lietuvio subjektyvia nuomone, visos šaknys pakastos po didžiuliu skaičiumi partijų, kurios dažniausiai paremtos viena arba keliomis vedančiųjų asmenybėmis. Kiekvienas iš jų su savo nuomone, principais, kurie kartais atrodo visiškai nepalaužiami. Tokiais atvejais kompromisams vietos nebelieka. Ar tu būsi partijos viduje, opozicijoje ar koalicijoje – visur ta pati situacija.
Jūs įsivaizduokite valstybę, susiskirsčiusią į 40 atskirų autonominių sričių, turinčių priimti bendrus sprendimus šalies labui. Kiekviena iš jų kalbės taip, kad būtų geriau tik jai, pamirštant bet kokį bendruomeniškumą. Bus kaip nesudėta mozaika – mintyse kažkoks vaizdas lyg ir yra, bet realybėje – krūva atskirų detalių. Panašus paveikslas ir partijų asorti.
Utopinė svajonė, jog Lietuvoje būtų 3-5 partijos, besiskiriančios savo politinėmis idėjomis bei samprata į šalies valdymą. Šios jėgos turėtų apjungti artimų pažiūrų jėgas ir remtis konstruktyviais susitarimais, bendruomeniškumu ir kompromisais šalies gerovės vardan. Prie lovio prileidus daugiau nei 5 partijas, prasideda principinė kova už būvį, pamirštant dėl ko čia visi susirinko.
Balsą atiduoti nėra sunku. Šiokia tokia bėda – išsirinkti valdžią, kad netektų spjaudytis ir purkštauti po mėnesio. Kol taip nebus, dažnas ir balsuos už asmenis, o ne už ideologiją. Už grožį, o ne už protą. Už šūkius, o ne už sprendimus.
Tad linkėjimai išeinantiems ir ateinantiems. Tiesiog kol kas nė su vienu iš jūsų neitume į žvalgybą. Maža kas, jei kryžkelėje vienas norės eiti į dešinę, kitas į kairę...
O Jonelio, kaip iš pasakų, pasiūlymo eit kartu tiesiai, niekas nepalaikys.
Bendrumo. Toks turėtų būti pirmas visų jūsų ir mūsų žingsnis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
