Kandidatai į Seimą būriais laksto į bet kurią juos kviečiančią televizijos laidą, žurnalistams atveria iki tol devyniais užraktais saugotų savo namų duris, maloniai su eiliniais piliečiais bendrauja atrūkę į kokią miestelio ar bažnytkaimio šventę.
Į priešrinkiminę finišo tiesiąją išbėgusių politikų išradingumui (o gal – įžūlumui?) ribų nėra. Tuo pati įsitikinau nuvažiavusi aplankyti savo šviesios atminties tėvuko kapo į mažas, jaukias Subačiaus miestelio (Kupiškio r. ) kapinaites.
Kapinių skelbimų lentoje šalia kitos kapinių lankytojams svarbios informacijos – jų prižiūrėtojos telefono numerio, duobkasių ir kapų tvarkymo paslaugas reklamuojančių skelbimų švietė trijų kostiumuotų vyrų šypsenos. Čia buvo prisegti net du tokie patys Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatus reklamuojantys plakatai.
Lietuviai nuo senų senovės stengiasi, kad nebūtų drumsčiama mirusiųjų ramybė. Tik politikams, o šiuo atveju, greičiausiai – pernelyg uoliems jų rinkimų kampanijos vykdytojams, nieko švento jau nebėra. O gal tikslas pateisina priemones?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
