Pripažinsiu, kai paslaptingasis kaimynas pradūrė abi padangas, dviračiai stovėjo netinkamoje vietoje – pririšti prie turėklų iš tos laiptų pusės, kuria žingsniuoja žmonės. Įsivaizduoju, kad senyvo amžiaus ar žmogui su negalia tai galėjo sukelti nepatogumų. Bet leiskit pasiaiškinti – vieta po laiptais (beje, ten trečios merginos dviratis ylažmogiui irgi užkliuvo) buvo jau perpildyta 4 ar 5 dviračiais ir dar vienas ten niekaip netilpo. Ne vietoje prirakintą dviratį du kartus palikau ne visai dienai, o tik vakarui ir nakčiai. Draugė – popietei. Trečioji iš mūsų vieną dviračio kamerą prarado be jokios kaltės – jos dviratis stovėjo po laiptais.
Pikčiausia, kad užuot parašęs raštelį ar kitaip davęs suprasti, kad jam (o gal jai?) nepatinka toks mūsų dviračių „parkavimas“, žmogus ėmė ir suniokojo mūsų turtą. Už dviejų kamerų keitimą dviračių taisykloje sumokėjau 44 litus. O blogiausia, kad pasijutau pažeminta. Negi tik tokiomis priemonėmis su manimi galima susikalbėti? Negi nebūčiau reagavusi į žmogiškesnes „žinutes“?
Labai nusivyliau mūsų nesugebėjimu komunikuoti tarpusavyje. Nežinau, kas tas žmogus, bet tikiuosi, kad jam nors truputį liūdna dėl to, kaip jis pasielgė. Mano draugė kreipėsi dėl šio įvykio į policiją. Didžiuojuosi ja, taip ir turi elgtis pilietiški žmonės. Jei ne tam, kad būtų išaiškintas kaltininkas, tai bent jau dėl statistikos, kad būtų užfiksuota, kaip skriaudžiami dviratininkai.
O man pačiai pritrūko tikėjimo policija. Aš niekur nesikreipiau. Nuvažiavau, pasikeičiau kameras ir tiek. Gaila laiko. Nors jei policija atvažiuotų ir atliktų rimtą tyrimą (bent jau apklaustų kaimynus) ir aš rašyčiau pareiškimą!
Labai gaila ir liūdna, kad žmonės taip nemoka kalbėtis ir gražiai spręsti problemų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
