Besvarstydamas, kaip čia man prisivilioti nors vieną talkininką, netikėtai gaunu Jūsų laišką, kuriame rašote, kad visada dirbote (atsiprašau, kažkaip to nepamenu, kad svainis Pranas užpernai nors ir labai nenorėdamas pagelbėjo, pamenu, o Jūsų, kad mano sode darbavotės, nepamenu, tačiau ne tai svarbiausia... ) ir dar dirbsite tik man. Čia dar ir už pasitikėjimą, kad leisiu pasidarbuoti dėkojate. Prisipažinsiu, toks Jūsų kilnus poelgis giliai sujaudino. Dabar jau galvoju, kad yra dar Lietuvoje žmonių, kurie trokšta savo Artimui gero. Ne, ne tiesa, kad lietuviai savanaudžiai ir pavyduoliai.
Sutariame: šį šeštadienį pasidarbuojame mano sode, o aš Jus kitą sekmadienį palaikau Seimo rinkimuose. Pamatysit, kadangi apie mus jautrius, trokštančius padėti vienas kitam lietuvius gal rašys laikraščiai ir interneto portalai, gal mus rodys televizijos kanalai, o palei greitkelį Vilnius-Klaipėda gal akį džiugins socialinė reklama, kurioje didžiuliuose stenduose matyti, kaip mudu, švytinčiais veidais, kartu kasame daržą, skaldome malkas, aš su ašaromis akyse palaikau Jus ir visą kitos kadencijos Seimą, visi lietuviai net pamiršę savo tautybę užsikrės tuo pačiu. Važiuojantys greitkeliu išvydę šiuos jautrius vaizdus ir perskaitę po jais užrašą „Lietuvis lietuviui yra brolis, draugas, bičiulis...“ nubrauks išdavikišką ašarą ir šypsosis vienas kitam nuo Vilniaus iki Klaipėdos, nuo Klaipėdos iki Vilniaus...
Taurus tas Jūsų pasiūlymas. Žinau, norite tik vieno - kad Lietuvai būtų geriau. Aš ir pats noriu geresnės Lietuvos. Tai iki pasimatymo šį šeštadienį mano kolektyviniame sode.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
