Ši istorija – viena iš tūkstančių, kasdien nutinkančių Lietuvoje. Saugant į emocinės paramos tarnybas besikreipiančiųjų konfidencialumą, vardai bei konkrečios istorijų detalės neviešinamos. „Aš nežinau, ar jūs galite man padėti, aš nežinau, kas man apskritai gali padėti. Jūsų numerį radau internete. Vyras gyvena atskirai, bet jis mus remia finansiškai. Ir aš pati turiu tokį darbelį. Pinigų mums netrūksta. Tik man baisu. Aš nesuprantu, kodėl visa tai vyksta su manimi. Aš nesuprantu, kaip visą tai sugebu pakelti.
Su vyru gyvenome kelerius metus ir vis neturėjome vaikelio. Berniukas gimė labai lauktas ir labai mylimas. Tačiau gimė su širdies yda. Gydytojai patarė laukti, kiek galima ilgiau ir nedaryti operacijos, bet mažylis mirė.
Neišlaikėme įtampos su vyru ir išsiskyrėme. Vėliau sutikau puikų žmogų. Gimė dukrytė. O aš bijau. Visą laiką bijau. Ir laukdamasi bijojau ir dabar, kai ji auga, aš bijau. Kartais atrodo, kad neišlaikysiu tos įtampos. Aš nebegaliu... Kodėl visa tai vyksta su manimi?.. Kodėl mano gyvenimas toks?“ - moteris toliau verkia.
„Bijau, kad ir mažoji numirs, – tęsia mano pašnekovė. – O ji sveika, guvi, graži. Bet aš vis prišoku prie jos miegančios ir tikrinu, ar kvėpuoja, ar nemėlynuoja, ar jai viskas gerai. Lyginu ją su savo pirmuoju vaiku, galvoju, koks jis būtų, kaip elgtųsi, jei būtų gyvas. Aš taip pavargau... Kartais atrodo, kad atidarysiu balkono duris ir išeisiu į tamsą. Suprantu, kad man reikia pagalbos. Turbūt tai nėra normalu, kad aš negaliu pamiršti savo pirmagimio ir negaliu džiaugtis tuo, kaip auga mano dukra...“ Skambinančioms moterims kontaktas ypač reikalingas
Tai tik vienas iš daugybės atvejų, apie kuriuos nuolat išgirsta tarnybos „Pagalbos moterims linija“ savanorės – konsultantės. Emocinės paramos įvairaus amžiaus moterims reikia dėl pačių įvairiausių dalykų: santykių nesklandumų šeimoje, su artimaisiais, vaikais, psichologinio ir fizinio smurto, seksualinės prievartos, sveikatos problemų, finansinių sunkumų.
Kaip teigia tarnybos vadovė Sonata Lygnugarienė, skambinančioms moterims kontaktas ypač svarbus ir reikalingas: „Nusivylusios, abejojančios, balansuojančios tarp gyvenimo ir mirties, išgyvenančios gilios izoliacijos bei nepasitikėjimo savimi jausmą moterys, paskambinusios į tarnybą, ieško pagalbos, išsako savo skaudžiausius jausmus ir išgyvenimus.
Savanorės konsultantės joms padeda rasti reikiamą psichikos sveikatos ar kitą specialistą, jei to reikalauja aplinkybės, organizuoja skubią medicininę ar teisinę pagalbą, padeda priimti realius sprendimus, pataria, kur galima ieškoti artimiausios pagalbos savo rajone“.
Anot „Pagalbos moterims linijos“ vadovės, suteikta emocinė parama labai svarbi ne tik skambinančioms moterims, bet turi įtakos ir kitiems šeimos nariams, ypač vaikams, kurie mokosi iš savo tėvų įveikti gyvenimo sunkumus. Pagalbos pakanka ne visoms
„Pagalbos moterims linija“ priklauso Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijai (LTPPTA) ir yra viena iš penkių linijų, teikiančių psichologinę emocinę paramą telefonu bei internetu. Per 2011 m. buvo atsiliepta į 13 434 skambučius. Šį skaičių lyginant su 2007 m. skambučių statistika, skambinančiųjų padaugėjo beveik dvigubai.
Pagelbėti būtų galima ir dar daugiau su problemomis susidūrusių ar gyvenimo viltį praradusių moterų, jei pagalba telefonu būtų teikiama visą parą, jei dirbtų daugiau konsultančių. Šiuo metu „Pagalbos moterims linija“ veikia kasdien nuo 10 iki 21 val. Tarnyboje dirba 40 moterų savanorių. Sukamės, kaip galime.
Situacija kol kas yra tokia, kokia yra. Jei tik pačios linijos veiklos organizavimui ir plėtrai pavyktų pritraukti didesnį finansavimą iš valstybės biudžeto, galėtume sudaryti sąlygas dirbti daugiau savanorių“, – tvirtina Pagalbos moterims linijos vadovė S. Lygnugarienė.
Per praėjusius metus LTPPTA tarnybos atsiliepė į 277 038 skambučius. Tuo tarpu bandymų prisiskambinti būta virš 6 milijonų. Tarnybų teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir lengvai pasiekiama, tačiau akivaizdu, kad jos nepakanka.
Tarnybų veiklai reikalingą finansavimą paprastai skiria valstybės ir savivaldybės institucijos, verslo įmonės bei privatūs asmenys. Tačiau surenkamų lėšų vos pakanka esamai situacijai palaikyti.
Todėl šiais metais LTPPTA parengė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pristatė emocinės paramos tarnybų plėtros projektą, kurį įgyvendinus tarnybos galėtų atsiliepti maždaug į 416 tūkstančių skambučių, kitaip tariant, į perpus daugiau nei dabar. Nors iš ministerijos gautas neigiamas atsakymas, asociacija tikisi, jog valstybė ras lėšų šio projekto įgyvendinimui jau kitais metais.
2012 m. iš valstybės biudžeto linijoms buvo skirta 635 tūkstančiai litų. Iš jų – 413 tūkstančių litų gyventojų skambučiams apmokėti ir 222 tūkstančiai administravimo išlaidoms iš dalies padengti. Emocinės paramos tarnybų plėtros plano biudžetas 2013 m. sudarytų 1 474 320 litų.
Dar tiek pat lėšų tarnybos būtų pasirengusios pritraukti pačios iš verslo įmonių, privačių asmenų ir kitų rėmėjų.
Aistė Tautvydienėkartu su savo įmonės kolegomis šiuo metu bendradarbiauja kaip savanoriai su Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija (LTPPTA).
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
