Blogiausia buvo tai, jog aš su viskuo taiksčiausi. Jis palikdavo mane, mes išsiskirdavome, bet aš eidavau pas jį, maldaudavau, kad sugrįžtų, susitaikydavome. Jaučiau kažkokią nepaaiškinamą priklausomybę nuo jo. Dėl savo elgesio jis kaltino mane, sakydavo, jog jei aš būčiau verta pasitikėjimo, jam nereikėtų manęs nuolat „tikrinti“. Jis klausdavo mano draugų, ar aš patikima ir dažnai važiuodavo pro mano darbą, tikrindamas ar mano automobilis ten stovi.
Moterys mano, jog jos atpažintų smurtą, aš irgi taip maniau. Esu išsilavinusi moteris, iš taip vadinamos geros šeimos, turiu darbą ir materialiai užtikrintą ateitį. Niekad nemaniau, kad susidursiu pati, o juo labiau, kad pati kursiu smurtu pagrįstus santykius. Tai buvo taip gudriai daroma – jis atėmė mano pasitikėjimą savimi.
Jis pradėjo mane persekioti, kai pasakiau, kad daugiau nebesusitiksim. Du kartus pranešiau apie tai policijai, keliskart jis buvo suimtas, bet tai nepadėjo. Jis sekė mane visur, kur tik aš beeičiau ir ką bedaryčiau, siuntinėjo grasinančias žinutes. Po pusės metų jis sugadino mano mašiną. Praėjo metai, kai mes išsiskyrę, mane palaiko draugai ir šeima, jei ne jie, nežinau ar ištverčiau tokią situaciją.
Pradėjau vengti vietų, kuriose jis lankosi. Kartą per porą mėnesių jis man vis dar atsiunčia nešvankių žinučių, bet aš sugebėjau grįžti į normalų gyvenimą. Pagaliau supratau, jog aš tikrai nesu tokia, kokią jis mane vadindavo, kad aš galiu būti mylima.
„Bendraukime“ kviečia moteris, patyrusias smurtą šeimoje, siųsti savo istorijas adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkelti čia. Jūsų išgyvenimai padės kitoms mušamoms ar kitaip skriaudžiamoms moterims išeiti iš užburto rato.
Už straipsnį dėkojame Moterų informacijos centrui Vilniuje.
Moterys, kurias muša ar kitaip skriaudžia artimieji, gali gauti pagalbą kreipdamosi į policiją ar vieną iš šių organizacijų:
1. Kauno apskrities moterų krizių centras Kauno m. savivaldybėje.
2. Viešoji įstaiga „Moters pagalba moteriai“ Jonavos r., Kaišiadorių r., Elektrėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėse.
3. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. savivaldybėse.
4. Telšių krizių centras Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. savivaldybėse.
5. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. savivaldybėse.
6. Kauno moterų draugija Kauno r., Prienų r., Birštono savivaldybėse.
7. Marijampolės apskrities moterų namai Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko savivaldybėse.
8. Alytaus miesto moterų krizių centras Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų savivaldybėse.
9. Visagino šeimos krizių centras Visagino m., Ignalinos r., Zarasų savivaldybėse.
10. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. savivaldybėse.
11. Marijampolės apskrities moters veiklos centras Kalvarijos, Marijampolės r. savivaldybėse.
12. Moterų veiklos inovacijų centras Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. savivaldybėse.
13. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių savivaldybėse.
14. Vilniaus moterų namai Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) savivaldybėje.
15. Moterų informacijos centras Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., Trakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. savivaldybėse.
16. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio savivaldybėse.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
