Prisiminiau prieš porą dienų vykusį pokalbį per „Skype“ su sūnumi, gyvenančiu Osle. Jis mane sugėdijo. „Tai ką - nebalsuosi? – sako. Tai nori, kad atominę Lietuvoje statytų, kur tavo pilietiškumas?“
Užsidegė žalia šviesaforo šviesa, ir pasukau ambasados link. Nors nebuvau užsiregistravęs, sutvarkė viską greitai, užtrukau gal penkias minutes - užpildžiau registracijos blanką, kad gyvenu Airijoje, atsisakiau rinkimų balsavimo biuletenių ir paėmiau tik referendumo lapą.
Pora moterėlių buvo užėmę balsavimui skirtą būdelę, tad nenorėdamas laukti, čia pat, stovėdamas prie lango, atlikau nesudėtingą operaciją - į klausimą, ar sutinku, kad būtų statoma atominė elektrinė, kryžiuku pažymėjau atsakymą - „ne“ (Airija puikiausiai gyvena be atominės elektrinės – gali gyventi ir Lietuva!).
Išeidamas dar paklausiau ambasados klerkų, kiek balsavo - kažkas iš komisijos narių pasakė, kad per dieną ambasadoje balsavo apie du šimtai lietuvių. Po penkiolikos minučių grįžęs į namus pagalvojau: „Jei nebūtų degusi sankryžoje raudona šviesa ir nebūčiau stabtelėjęs, tikriausiai nebūčiau užsukęs į ambasadą, nebūčiau atlikęs „pilietinės pareigos“ ir būtų referendume dar vienu balsavusiu mažiau. Patenkintas savimi atsikimšau gineso skardinę ir pasiruošiau laukti rinkimų rezultatų.
Asmeniškai man įdomiausia buvo emigrantų aktyvumas rinkimuose ir kam bus atiduoti jų balsai. Spėliojau, kad balsai pasiskirstys panašiai kaip ir Lietuvoje. Kad žmonės išvyksta, nereiškia, jog jie keičiasi. Rezultatus iš didžiausių lietuvių telkinių Europoje – iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Ispanijos - suvesti vėlavo, tačiau VRK tinklalapyje pateikiami balsavusiųjų duomenys iš kitų šalių ambasadų parodė, kad emigrantų ir gyvenančių Lietuvoje požiūriai gerokai skiriasi – tiek dėl referendumo, tiek pasirenkant partijas ir kandidatus.
Generaliniame konsulate Čikagoje iš 690 balsavusių 39,28 proc. atidavė balsus už konservatorius, 24,42 proc. už „Drąsos kelią“, 8,99 proc. už liberalus, o LSDP ir Darbo partija sulaukė daug mažesnės paramos nei vidutiniškai Lietuvoje.
O referendume dauguma emigrantų, nors ir nežymia persvara, pasisakė už atominės elektrinės statybą.
Bet įdomiausia kita. Nepatingėjau suskaičiuoti - JAV balsavo tik 1189 lietuviai, o būtent Amerikos lietuviai aktyviausiai siekia įteisinti dvigubą pilietybę. Kažkoks velniukas galvoje sufleruoja - todėl jie ir boikotavo rinkimus, kad valdžia neatsižvelgia į jų reikalavimus. Nors galimas ir kitas paaiškinimas - tiek jiems ta pilietybė ir terūpi.
Suprantu, kodėl žmonės numojo ranka į rinkimus – nesvarbu kas bus valdžioje - jų pačių ir jų giminių ar draugų, pasilikusių Lietuvoje, gyvenime tai nieko nepakeis. Bet negaliu suprasti ir pateisinti to, kad šimtams tūkstančių emigrantų visai nerūpėjo referendume pareikšti savo požiūrį dėl atominės elektrinės statybos.
„Facebook“ grupėje „Judėjimas Lietuvos Pilietybei Išsaugoti“ ne kartą visus raginau boikotuoti rinkimus tol, kol nebus įteisinta galimybė lietuviams išlaikyti Lietuvos pasą įgijus kitos šalies pilietybę. Nežinau, ar raginimai padėjo, bet JAV išties balsavo labai nedaug lietuvių.
Galiu įsivaizduoti tuos rinkėjus, kurie atidavė balsus už konservatorius, liberalus ir violetinius. Pirmieji – daugiausia dar gyvi pokario emigrantai, nesusigaudantys, kas vyksta Lietuvoje ir iš inercijos balsuojantys „prieš komunistus“, antrieji ir tretieji – daugiausia „trečiabangiai“, vieni įtikėję liberalaus kapitalizmo pranašumais, kiti - nuoširdžiai tikintys, kad siekia „Tie-sos“.
Visi kiti šimtai tūkstančių pasielgė taip, kaip patartų anarchistai: nebendradarbiauti su valdžios struktūromis ir nedalyvauti rinkimų farse, o su pasilikusiais Lietuvoje plėsti horizontalius ryšius.
Ar galima įvardinti balsavimo rezultatus taip: užsienio lietuviai boikotavo rinkimus ir kuria Savo Globalią Lietuvą, paremtą anarchistiniais principais - bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba tiek su pasilikusiais Lietuvoje, tiek su gyvenančiais kitose šalyse ir ignoruodami bet kokius Lietuvos valdžios (jų nerinktos) bandymus kištis į emigracijoje gyvenančių lietuvių reikalus?
Suprantu, kad tikriausiai toks emigrantų nedalyvavimo rinkimuose vertinimas tik iš dalies teisingas, o iš tiesų didžioji dauguma pasiliko namuose tikrai ne dėl savo anarchistinių pažiūrų. Priežastis, kodėl nedalyvavo balsavime, puikiai atskleidė dešimt metų JAV gyvenanti Monika Bončkutė straipsnyje „Jaučiau pareigą rinkimuose nebalsuoti“.
Pirmiausia, rašo ji, „asmeniniam gyvenimui politiniai pokyčiai, Seimo leidžiami įstatymai, prezidentės veto neturi jokios įtakos“ ir tik JAV politikos pokyčiai, „viskas, kas vyksta JAV, turi vienokią ar kitokią įtaką mano gyvenimui“ . Ir antra, į klausimą, ar dalyvaudama rinkimuose ji turi teisę prisidėti prie žmonių, gyvenančių Lietuvoje, ateities formavimo, autorė atsako: „Teoriškai – taip, esu Lietuvos pilietė. Praktiškai – nesijaučiu turinti tam moralinę teisę“.
Tikriausiai ne visi iš tų, kurie nebalsavo, nurodys tas pačias priežastis, o juo labiau su M. Bončkutės nuomone nesutiks tie, kurie nusprendė pasinaudoti teise balsuoti. Dauguma lietuvių emigrantų, kiek žinau, bent jau Europoje, nebalsuoja ir tų šalių, kuriose gyvena, vietos, municipaliniuose rinkimuose, nei rinkimuose į Europos Parlamentą, kur jie, kaip ES piliečiai, turi teisę pareikšti savo nuomonę. Skirtingų kartų ir gyvenantys skirtingose šalyse žmonės - tiek balsavę, tiek ir ne turi savo priežastis (vienos jų - nesidomi ar tingi) pasirinkti ir pasielgti vienaip ar kitaip.
Nenoriu užversti skaičiais – juos visi gali susirasti VRK tinklalapyje, bet rezultatai tik patvirtina, kokia nevienalytė yra emigrantų bendruomenė įvairiose šalyse. Pavyzdžiui 55 proc. balsavime dalyvavusių Airijos lietuvių pasisakė prieš atominę energetiką Lietuvoje, tačiau net 27 proc. iš jų nusidažę violetine spalva – tiek atidavė balsus už „Drąsos kelio“ partiją. Bet bendra visiems nebalsavusiems emigrantams yra tai, kad dauguma supranta, jog jų balsai nieko nelemtų ir atsisako atlikinėti beprasmišką rinkimų ritualą. Faktas, kad iš septynių šimtų tūkstančių emigrantų balsavo tik 11 tūkst., tai akivaizdžiai patvirtina.
Rinkimai taip pat dar kartą patvirtino, kad visos kalbos apie valdžios kabinetuose kuriamą Globalią Lietuvą tėra eilinis šnipštas. Tai popierinis projektas, skirtas tik Užsienio reikalų ministerijos klerkams ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikėjams pademonstruoti, kad kažką dirba.
Absoliuti dauguma žmonių emigracijoje tiesiog gyvena savo gyvenimą, apsieidami be Lietuvos valdžios globos ir jiems nusispjauti į tai, kas vyksta Lietuvoje. O jeigu galų gale bus įteisinta dviguba pilietybė, ta teise visame pasaulyje pasinaudos gal vienas kitas tūkstantis lietuvių, bet ne daugiau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
