Pripažinkime (ką pripažįsta ir pripažinti futbolo specialistai): rungtynės Lichtenšteine laimėtos ne dėl gudraus ar gražaus žaidimo, bet laimingo atsitiktinumo dėka. Pasak lietuvių patarlės, žuvis pūna nuo galvos, ir nereikia pykti ant tų vienuolikos vyrų, gainiojančių kamuolį minkšta žole apaugintame lauke.
Ar kas nors prisimena, kad Lietuvos futbolo federacija dirbtų be skandalėlių?
Nesiruošiu būti teisėju, tam yra institucijos, kurios šį darbą išmano žymiai geriau. Taip pat nesu futbolo treneris, kad galėčiau vertinti jaunųjų futbolininkų rengimo metodiką. Bet esu futbolo sirgalius, kaip ir daugelis, neabejingas tam, kas vyksta mūsų šalies futbole.
Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos futbolo rezultatus visada nustelbia federacijos viršūnių darbeliai ir intrigos. Paskutinės naujienos, skriejančios iš federacijos, neturėtų analogų bet kurioje išsivysčiusioje pasaulio šalyje. Nebent Ramzano Kadyrovo valdomoje Čečėnijos respublikoje (jeigu ją galime priskirti prie civilizuotų šalių)... Tikriausiai tai - tik atsitiktinis sutapimas, kad ne per seniausiai vykusios draugiškos rungtynės Rusija – Lietuva buvo žaidžiamos draugiškame Grozne.
Prieš kiekvieną atrankos ciklą garsiai svarstomos realios galimybės vyrų rinktinėms patekti į pagrindinį turnyro etapą, bet kaip visuomet išeina tas pats. Tai treneris blogas, tai žaidėjai per seni, per daug jaunimo, nėra užsidegimo ar normalių treniruočių sąlygų...
Per dvidešimt nepriklausomybės metų galima buvo užauginti ne vieną kartą puikių žaidėjų. Kodėl taip neatsitiko? Kur rinktinės pamaina? Kas atsakingas?
Visais laikais Lietuvos vyrai, kaip veisliniai žemaitukai, garsėjo puikiu fiziniu pasiruošimu. Stebint rinktinės žaidimą, jis tuo ir grindžiamas, tačiau technikos stygius visuomet sudeda taškus reikiamose vietose rungtynių pabaigoje. Federacijos darbai ir užklasinė veikla apsiriboja vyrų rinktinės reklaminėmis kampanijomis. Šį darbą federacija atlieka labai techniškai, tikriausiai turi labai stiprų rinkodaros skyrių.
O kaip, gerbiamieji, su vaikų ir jaunimo rengimo skyriumi? Stop - nereikia propagandinių tekstų ir kalbų, kad sportuojančių vaikų kiekis padidėjo n kartų. Būkime teisingi ir pripažinkime, kad šioje srityje nežengėme žingsnio į priekį. Neturime vaikų trenerių, mūsų vaikus treniruoja Vilijampolės "Inkaro" mokyklą baigę specialistai. Ilgų distancijų bėgimas ir fizinis pasiruošimas - be priekaištų, bet futbolo supratimas, technika ir kitos geram futbolininkui reikalingos savybės lieka pasislėpusios aukštoje futbolo aikštės žolėje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
