Dauguma jų – valstybės valdyme ilgus metus dirbo visokiomis formomis. Valdė taip, kad bent dalis žmonių šiandien nežino, kas kaip ir kodėl šioje valstybėje. Kas ji yra, kur eina ir kokia galėjo būti. Ypač apmaudu dėl to, kokia ji galėjo būti.
Rinkimai ir referendumas susipynę žymiai labiau, nei galėtume įsivaizduoti. Rinkti Seimą labiau ėjo ir nėjo tie, kurie turėjo tvirtą arba neturėjo nuomonės dėl Visagino atominės elektrinės.
Kalambūras? Trumpai kalbant, rinkti vien parlamentą šiais laikais piliečių susirenka 4-6 procentais mažiau. Į pakartotinus rinkimus ateina tik apie 33 procentai; poroje apygardų 2009 m. rinkimuose į Seimą – 40 procentų rinkėjų. Partijos ir lyderiai, bandantys sumenkinti piliečių valią, smarkiai šauna pro šalį ir rizikuoja reikšmingai nukentėti.
Cituoju: „Dėl referendumo projektas nebus sustabdytas. Darbas ties šiuo projektu tęsis. Todėl, kad referendumas - tai tik tautos patarimas, o ne įsakymas. Taip buvo suformuluotas referendumo klausimas. Mano požiūriu, šis referendumas įvyko per anksti. Todėl kad į daugelį klausimų nebuvo atsakymų. Kai bus projektas, kai žinosime jo kainą, gaminamos elektros energijos kainą, šio objekto integracijos į ES tinklus ir mūsų sistemą kainą, tada mes žinosime, kiek jis mums naudingas.
Jei matysime, kad jis mums nenaudingas, padėsime tašką. Jei mums tai bus naudinga, prieš tai pateikę visus faktus tautai dar kart suorganizuosime referendumą ir paklausime, ar mums verta tęsti AE statybą“, - dėstė Viktoras Uspaskichas.
Gyvenimo kino scenarijuje, tai - kalba atsipalaidavusio savimylos, žydinčia pievele žengiančio nepastebimo skardžio link. Kitoje serijoje agurkais net nekvepės.
„Energetikos ekspertai įsitikinę, kad žmonių nuomonės paklausta netinkamu laiku, bet projekto stabdyti nereikėtų. Projekto dalyvių iki šiol atlikti parengiamieji darbai yra vertinami 50 mln. eurų. Tai svarbus Lietuvos indėlis ir investicija. Jeigu projektas staiga nebebus plėtojamas, šio darbo rezultatų ir sukauptų duomenų nebegalėsime panaudoti“, - teigė VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus, paklaustas, kokį nuostolį patirtų valstybė, jei naujai suburta Vyriausybė nuspręstų stabdyti VAE projektą.
Ekspertai ir partiniai painiojasi. Čia jie teigia, kad žmonės negali spręsti tokių sudėtingų techninių ir ekonominių reikalų, čia žada pateikti tautai visus faktus. Tačiau nei šiandien, nei bet kada ateityje piliečiai neprašo ekonominių ir aplinkosauginių pagrindimų. Žmonėms užtenka pažvelgti į savo gyvenimą ir neleisti jo paskutinį kartą pervažiuoti buldozeriu. Nė vieno kito referendumo rezultatai nebus kitokie.
VAE generalinio direktoriaus norėtųsi maloniai paprašyti užbaigti „parengiamuosius“ darbus. Paminėti pinigai – sveiku protu - ir taip neleistinas iššvaistymas. Palyginimui galėtume imti didžiųjų ministerijų, atskirai prokuratūros ar teismų sistemų metinius ir daugiau biudžetus. Padirbėjote – gana. Pasiguodimui tiktų pasivaikščioti po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo objektų vėjų pučiamus griaučius. Pinigų čia išleista dar smagiai daugiau.
Neįtikėtina, jog rinkimuose balsuota tik už ideologiją ir programas. Na, žinoma, ne tik už degustacijas. Atiduotas balsas – tikra tikėjimo paslaptis. Sveikiname visus patekusius į Seimą ir linkime stiprybės pakartotinų rinkimų dalyviams. Tegul laimi protingiausieji.
Norisi pasiūlyti būsimai koalicijai įsiklausyti į šiandien dar silpnai skambančius teisėtus tautos lūkesčius. Viešoje erdvėje mažai apie tai diskutuota, bet, neabejotinai, ateityje virs tikra „darbo žmonių kolektyvų nuomone“. Teks priimti kaip priesaką:
1. Energetinę strategiją išmesti per petį. Laikinai „energetinę nepriklausomybę“ vadinti „energetiniu saugumu“.
2. Peržiūrėti šalies elektros energetinės sistemos funkcionavimą, saugumą užtikrinant naujomis „užžiedijimo“ linijomis, (transformatoriumi Visagine(?)), Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės atkirtimu nuo Kaliningrado sistemos ir t.t. Jungtis su Švedija ir Lenkija projektuoti pakankamai MAŽŲ parametrų - tik vidiniams šalies poreikiams, vengiant įsipainioti į Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių produkcijos eksporto ketinimus.
3. Peržiūrėti suskystintų dujų terminalo strategiją. Galbūt dar kartą tartis dėl bendro Baltijos šalims terminalo. Labai aiškiai atsakyti į klausimą, kam šaliai reikalingas toks technologiškai sudėtingas ir brangus dujų gabenimo laivas-saugykla? Gal užtektų terminalo ir skaidrių tiekimo sutarčių? Tegul dujų gabenimo riziką ir kaštus imasi norvegai ar bet kas kitas. Panašu į „kaip visada“ – reikia dujų, bet perkame laivą. Ar čia kažko nesuprantame (be to, ką įtariame)?
Galima būtų tęsti neypatingai profesionalius pasvarstymus ir pasiūlymus. Lyg ir viskas žinoma, bet abejonių kyla. Abejonių išsklaidymui smagu būtų gauti taip iki Užgavėnių kokio nors informacinio pavidalo 4000-7000 spaudos ženklų dydžio paaiškinimą bent apie šiuos „priesako“ punktus. Žmonėms patiktų. Ir pavasario smagiau laukti.
Laukia priesakai valstybės tarnybos, krašto apsaugos, viešųjų pirkimų ir kitose srityse. Apie saulėlydį derėtų pagalvoti vaistų ir kontrabandos tiekimo tyliesiems darbuotojams (sugretinimas – atsitiktinis). Drebėkite – ateina koalicija. Sėkmės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
