Prie žiemos miegui ruošiamos sodybos lieka plakti mažos širdutės. Ir vienintelis klausimas: „Kas dabar bus?” Ir ką atsako jiems žmonės? Tie, kurie vasarą dar džiaugėsi jų draugija, lakdino pieneliu ir glaudė murkiančius prie širdies. Ką atsako jiems žmonės, kai turi palikti? Nieko. Nes jau šąla. Vasara baigėsi, ir draugystė, mielieji, taip pat. Ir visiems gaila ir visiems skauda širdį ir niekas nieko negali kaip tik apsisukti ir grįžti namo. Vieninteliai nemeluojantys žodžiai jiems būtų: „ Viso gero kačiukai, viso gero gražiausieji pūkuotukai, kurie visą vasarą šildėt širdį... Viso gero, nes mes jau grįžtam namo, likit sveiki, trumpaamžiai benamiai, niekieno vargšai, turbūt nebepasimatysim...“
Vienoje tuštėjančioje sodyboje, ant lauko terasoje palikto vienišo foteliuko glaudžiasi liūdna kačiukų šeimynėlė. Maždaug 1,5 mėn. penki kačiukai ir draugiška mamytė. Visi kačiukai jaukūs, sveiki, jau galėtų savarankiškai valgyti, jei tik turėtų ką... Vargu ar mažylius kas bepašeria, todėl vienintelis jų prasimaitinimo šaltinis kolkas tik silpstančios mamytės pienas.
Šios šeimynos likimas priklauso tik nuo mūsų visų... Jei tik gali išgelbėti vieną iš šių gyvybių, priglausdamas į savo šiltus namus, skambink Giedrei 8 688 02841 (Vilnius). Taip pat, kreipkitės jei galit suteikti laikiną globą ir priglaust vieną, kelis, ar visą šeimynėlę iki padovanojimo.
P.s. Atsiradus atsakingiems gelbėtojams iš kito miesto, bandytume organizuoti transportą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
