Tokie klausimai iškilo susumavus šiųmečių rinkimų rezultatus. Kaipgi kitaip, vien rinkimų sąrašus peržiūrinėjant akys užkliūva už gimimo datų – reta jų prasideda skaičiais 198... Rinkimuose sėkmės sulaukusių partijų daugiamandačių apygardų sąrašuose tik 13–18 procentų sudarė jaunesni nei 35 metų amžiaus kandidatai. Aukščiausių pozicijų dvidešimtuke jiems vidutiniškai buvo skiriama tik po dvi vietas, o po pirmojo etapo reitingavimo pora jų net iškrito iš šios garbingos rikiuotės. Be to, jaunesnių kandidatų pavardės dažniau linkusios šmėžuoti proporcingai didėjant numerio skaičiui.
Tad kam adresuoti vis pasigirstančius skundus dėl nesikeičiančio parlamento – vyresnio amžiaus Seimo „okupantams“, atskirų partijų vadovybei ar politiškai pasyviam jaunimui?
Žinoma, toks kandidatavimas galėtų būti aiškinamas gyvenimiškos patirties stoka, tačiau ar jos negalėtų kompensuoti menkai atstovaujamos visuomenės dalies problemų išmanymas, „šviežių“ idėjų generavimas ir jaunatviškas entuziazmas?
Galutiniai rinkimų rezultatai dar liūdnesni – iš 140 tautos išrinktųjų tik 12 jaunesnių nei 35 metų amžiaus laimingųjų galės džiaugtis Seimo nario mandatu: 4 Darbo partijos nariai, po 3 atstovus iš Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei 2 kandidatai iš partijos Tvarka ir teisingumas sąrašų.
Naivu tikėtis, kad 8,6 proc. mažuma galės daryti įtaką politiniams sprendimams. Tad kol tęsis tokia situacija, tol įvairios jaunimo problemos bus sprendžiamos tik po Europos Komisijos „pabaksnojimų“ į akivaizdžias problemines sritis. Turbūt iš aukščiau geriau matosi... Kad būtų geras matomumas ir „iš apačios“, kviečiu didžiuosius politikos ir partijų vadus savo maloningą žvilgsnį atkreipti į mus, jaunimą.
Manau, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms mažų mažiausiai nekuklu kaltinti jaunimą politiniu pasyvumu ir abejingumu rinkimams. Jie paprasčiausiai yra nusivylę politika – saujelė jaunų parlamentarų nepajėgūs atstovauti jų interesams. Nematydami Seime „savęs“, jaunuoliai jaučiasi atsidūrę už politinių procesų „borto“.
Nepamirškime ir didelio jaunesnio amžiaus emigrantų srauto – išvykę iš šalies dauguma jų nemato prasmės kištis „ne į savo reikalus“. Tokia pozicija kuo puikiausiai atskleidžia jaunimo požiūrį į rinkimus, kaip lemiamos reikšmės neturintį karnavalą.
Siekiant prie balsadėžių pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių, rinkimus būtina perkelti į virtualią erdvę – tai lengvesnis ir labiau priimtinas nuomonės pareiškimo būdas, kurio įgyvendinimas vis atidėliojamas tikriausiai baiminantis nepalankių rezultatų. Ypač aktyvus jaunimo dalyvavimas atsiskleidė virtualaus balsavimo projekte „iVote“: potencialūs rinkėjai iki 35 metų balsavo pusantro karto dažniau nei visų kitų amžiaus grupių atstovai kartu sudėjus (2284 prieš 1484). Įdomu, ar įteisinus balsavimą internetu jauniesiems Seimo nariams pavyks peržengti 10 proc. ribą?
Viliuosi, kad netrukus pribręsime pokyčiams ir pagaliau pasiryšime praretinti parlamento senbuvių gretas, kad jas galėtų užpildyti politiškai išprusę ir visuomeniškai aktyvūs jaunimo atstovai, negalintys pasigirti ilgamete patirtimi, tačiau puikiai išmanantys politinius procesus, kupini puikių idėjų ir pasiryžimo aktyviai dirbti visuomenės labui.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
