Policininko neviltis: mušeikų - 30, o pastiprinimas - 1,5 m ūgio moteris

Viršininkas... Jis visada galvoja, kad tariasi su mumis, bet iš tikrųjų - niekada. Tik tokį įspūdį sudaro, nes vis tiek padaro taip, kaip nori padaryti jis. Mes pasitarėme, o jis nusprendė - čia iš šitos serijos. Bet šiandien ne apie jį, nors gal ir jis kaltas, suprasite, kodėl.

Atvykus į iškvietimo vietą ir policininkams pasidaro nejauku.<br>I. Budzeikaitės asociatyvi nuotr.
Atvykus į iškvietimo vietą ir policininkams pasidaro nejauku.<br>I. Budzeikaitės asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Policininkas

Nov 12, 2012, 4:15 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 12:47 PM

Penktadienio naktis. Muštynės Naujojoje Vilnioje (mintyse galvoju: „Tai bent „nuskilo“). Bet čia dar ne viskas, kiek mušasi: du, trys, keturi??? Ne? Ne, ne, ne, mušeikų šį kartą trisdešimt. Reik važiuot, bet ir vaikui akivaizdu, kad viena policijos mašina su dviem patruliais čia nelabai ką išspręs, bet važiuoti reikia. Laukiu partnerio.

Mąstau sau, kaip čia su kolega reikės tą minią suvaldyti, galvoju, vyriškai pasitarsime. Ir staiga mano didžiuliam, neišpasakytam, nelauktam „džiaugsmui“, prie mašinos pasirodo partnerė... Ūgis – koks metras su puse nuo žemės, amžius – 21 (nors atrodo kaip moksleivė), svoris – 40 kg (na, ne tik aš, bet ir visi kiti tokią po pažastimi nusineštų). Va, čia tai bent užnugaris. Taip, vadinasi važiuosime muštynių tramdyti. Mintyse jau suku planą, kaip čia išsikvietus dar vieną pagalbos mašiną, kuri yra kokį dvidešimt kilometrų nuo įvykio vietos. Kažkaip pasidarė nejauku...

Atvažiavus buvo dar nejaukiau... Švyturėliai mirga, garsinis signalas ūžia, bet... Lipt ar nelipt iš tos mašinos, partnerė mano jau, matau, irgi žaliai balta, na, reikia kažką daryti... Pasitelkus apgaulės principą, pradėjau garsiai šaukti per raciją. Valio, mušeikos sukluso, keli nubyrėjo į krūmus. Laimei, greitai atskubėjo ir kiti kolegos, tai greitai ir sutvarkėme tą minią. Muštis nesimušėme, bet pagrindinius mušeikas pagąsdinome gerai, nors jau dabar galiu lažintis, kad čia nebus pirmas kartas, kai čia atvažiavome.

Rašydamas šią istoriją prisiminiau ir dar vieną: lekiam į skubų iškvietimą su švyturėliais. Iki reikiamo namo lieka apie 1 km, šalia kelio mūsų tarnybinį automobilį, lekiantį dideliu greičiu su šviesos ir garso signalizacija, stabdo moteris su vaiku. Pamanęs, kad jie gali būti susiję su iškvietimu, staigiai stabdau, ratai čiuožia, ratų garsas nerealus, kad ir ausų būgneliai gali sprogti (na, žodžiu, turėjo atrodyti įspūdingai). Sustojam, o moteris sako: „Matau „Audėjo“ link važiuojat, gal pametėsit pakeliui?”. Skamba kaip anekdotas. Bet iš karto man tai nepasirodė juokinga...

Ir ko tik nepasitaiko.

policininkas"="">policininkas"" target="_blank">Daugiau Policininko dienoraščio tekstų - pinigukarta.lt

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali transliacija: Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija