Tikrai nepavadinčiau tai „škvalu“. Juk šiuo metu daugumos kalinių asmeninis plotas svyruoja nuo 1,5 iki 5 kvadratinių metrų. Dažnai kamerose neįmanoma pasinaudoti tualetu taip, kad nematytų kaimynai, bendrabučiuose ant sienų auga grybai, nėra ventiliacijos ir t. t. Pastebėtina ir tai, kad ES direktyvos 91/630/EEC ir 98/58/EC reikalauja iš ūkininko garantuoti kiaulei asmeninį plotą ne mažesnį už 3,7 kvadratinio metro. Kitas pavyzdys iš Lietuvos: 680 000 lietuvių turi teisę gauti 1004 Lt minimalią mėnesinę algą „į rankas“, o gauna tik 715 Lt ir taip pat kenčia. Kaliniai bent ėmėsi veiksmų.
Dažnai klausiu savęs, kaip mūsų protėviai sugebėjo sukurti tokią pasyvią ir apatišką kultūrą. Atrodo taip, lyg sovietų KGB būtų atlikęs genetinę operaciją mūsų seneliams ir sunaikinęs protesto geną, kad mes jo tiesiog nepaveldėtumėme.
Pareigūnai jau pradėjo tyčiotis iš kalinių, kurie kovoja už tai, kas jiems priklauso pagal įstatymą: „tokiu būdu pramogaujant greičiau bėga laikas, mat nuteistiesiems pabosta ištisas dienas slampinėti be tikslo. Vežami į teismą jie bent pamato, kaip atrodo miestas.“ Į tokio pobūdžio pasityčiojimus tiesiog neverta kreipti dėmesio – nebent žinote pareigūno pavardę.
Kai kurie teisininkai pradeda skleisti gandus, kad Europos žmogaus teisių teismas leidžia nemokėti suimtiesiems ir nuteistiesiems kompensacijos už perpildytas kameras. Žmogus net nesupranta, kokią nesąmonę ką tik pasakė.
Dirbantys su šiuo klausimu teisininkai, matyt, jau visi girdėjo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, priimtą prieš keletą mėnesių, kuriame asmeniui, 1,5 metų praleidusiam kamerose su asmeniniu plotu nuo 1,55 iki 3,96 kvadratinio metro, buvo priteistas 8 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kaip teismas išaiškino, tuo atveju, jeigu kalinys ilgą laiką nesiskundė, kompensacija gali būti mažinama, kadangi tai reiškia, kad jis nepatyrė dėl tokių sąlygų ypatingo skausmo.
Visiškai su tuo sutinku. Jeigu tu nesiskundi – vadinasi tau viskas gerai. Šiuo atveju kalbu ir apie žmones, kurių minimali alga yra mažesnė už 1004 Lt „į rankas“. Nežinau ar atitinkamas ponas apie tai žino ir kokių veiksmų jis ėmėsi, bet Strasbūro teisme už tą patį jis turėtų teisę į 35 380 Lt.
Šiuo metu Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje nustatytos sekančios orientacinės neturtinės žalos atlyginimo dydžiai už perpildytus kalėjimus:
* 7 000 Lt – už 2 mėnesius tokiomis sąlygomis kaip, pvz., Lukiškėse;
* 20 700 Lt – už vienerius metus;
* 24 700 Lt – už vienerius metus ir 2 mėnesius;
* 12 000 Lt – už kiekvienus pilnus metus po pirmųjų metų. Jeigu kalinio sveikata pablogėjo, kompensacijos yra didesnės. Prie šių rodiklių dar galima pridėti apie 8630 Lt teisinio atstovo kainai kompensuoti. Taip ir išeina, kad tokiomis sąlygomis žmogus po 5 metų išeina su 78 630 Lt kišenėje. Sėkmės jam gyvenime – reikia, kad žmogus atsistotų ant kojų ir pradėtų normalų gyvenimą, gautų algą ne mažesnę už 1004 Lt „į rankas“. Tačiau labai svarbu žinoti, kad šie skaičiai yra orientaciniai – visada pasikonsultuokite su profesionalu. Kiekvienoje byloje gali būti nenumatytų faktų, apie kuriuos aš nežinau.
Nėra jokios jurisprudencijos, kur būtų rašoma, kad už perpildytus kalėjimus galima nemokėti neturtinės žalos atlyginimo. Yra tik nustatyta, kad neturtinė žala gali būti nemokama, jeigu asmeniui buvo neleista skųstis Lietuvos teismams dėl blogų gyvenimo sąlygų – jeigu įvyko tik šitas pažeidimas, už jį galima nemokėti neturtinės žalos atlyginimo.
Kalbant apie kalinių gyvenimo sąlygas kartais žmonėms atrodo, kad „taip jiems ir reikia“. Kodėl kai kuriuose Lietuvos pataisų namuose yra užfiksuotas 87 proc. grįžtamumas? Žmogus, gyvenantis plote nuo 1,5 iki 5 kvadratinių metrų, pradeda nekęsti visuomenės. Išeina ir vėl padaro nusikaltimą. Sąlygų kalėjimuose gerinimas galų gale apsaugo pačią visuomenę.
Dr. Stanislovas Tomas yra privatus teisinis atstovas EŽTT ir JT
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
