Naujojo Testamento raštai nepalieka jokių abejonių, kad moterys ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse vaidino svarbų vaidmenį. Nuo pat pirmųjų Senojo Testamento eilučių, susiduriame su esminiais teiginiais vyro ir moters klausimu.
Vyras ir moteris abu reprezentuoja žmogų, kaip rūšį
Senajame Testamente aptinkamas įsitikinimas apie lyčių lygybę ir konstatuojamas vyro ir moters skirtingumas. Parodomas Dievo sumanymas sukurti žmogų vyriškos ir moteriškos lyties bei patį sukūrimo aktą. Tiek vyras, tiek moteris sukurti pagal Dievo paveikslą. Čia irgi nė viena iš lyčių nėra privilegijuota. Akcentuojama „lyčių lygybė: tik abi kartu jos reprezentuoja žmogų kaip rūšį“.
Tikrasis žmogiškumas išreiškiamas tik vyro ir moters būtimi. Greta lygiavertiškumo akcentavimo, jau pirmuosiuose Senojo Testamento puslapiuose nurodoma ir vyro bei moters skirtingumas, neduodant akstino kilti prieštaravimui. Visiškai atsisakoma įvaizdžio tobulo žmogaus, kuriam nereikalingas joks papildymas... Parodomas esmingas vyro ir moters skirtingumas, kuris tarnauja tam, kad vienos lyties trūkumai bei pagalbos poreikis padengiami kitos sugebėjimais.
Vyras gauna iš Dievo sugebėjimą protu suvokti pasaulį ir įpareigojimą praktiškai jį pertvarkyti. Moteris – sugebėjimus, reikalaujančius didesnės asmeninės paramos, išreikštos ypač jos kaip vyro padėjėjos pareigomis, motinystės dovana. Vyras buvo šeimos galva ir turėjo sprendimo galią, tuo pat metu jis buvo ir moters bei šeimos apsauga. Tačiau senatestamentinės Dievo tautos praktikoje vienur kitur visgi aptinkamas tam tikras moters nuvertinimas. Moteris laikoma tėvo arba vyro nuosavybe. Toleruojama poligamija taip pat rodė moters nuvertinimą. Skyrybų ir svetimavimo potvarkiai buvo nukreipti visų pirma prieš moteris. Senatestamentinis palikimas rodo mums, kad pagal Dievo sukūrimo planą moteris yra lygiavertė ir visgi kitokia. Abu šie aspektai neatsiejami.
Iš esmės būtų galima pasakyti, kad moteris savo vertingumą bei padėtį geriausiai atskleidė šeimoje. Namuose ji nenuginčijamai buvo gerbiama. Viešoji sritis neįėjo į šią sferą. Tuo tarpu kai vyras yra vadovas ir maitintojas, moteriai tenka bendrininkės ir motinos vaidmuo.
Moters vertė
Vėliau susiformavo menkinantis požiūris į moterį. Žydų rašytojas Juozapas Flavijus galėjo tik konstatuoti, jog moteris yra „bet kokiuose santykiuose menkesnės vertės nei vyras“. Rabis Jehuda teigė: „Tris šlovinančius posakius reikia pasakyti kiekvieną dieną: pašlovintas tebūnie Dievas, kadangi jis mane sukūrė ne goi (neizraelitą)! Tebūnie jis pašlovintas, kadangi mane sukūrė ne moterį! Tebūna jis pašlovintas, kad mane sukūrė ne moterį, kadangi moteris nėra įpareigota įvykdyti įstatymo“.
Aiškinant nupuolimą į nuodėmę, moteris vaizduojama kaip pagrindinė kaltininkė. Ji apdovanojama tokiais paniekos vertais atributais kaip pavydumas, lengvabūdiškumas, neveiklumas, smalsumas, godumas ir atsakomybe už mirtį. Vyrams buvo nerekomenduojama viešai bendrauti su moterimi.
Tendencija išstumti moterį iš visuomenės buvo akivaizdi. Juridinis aspektas parodo, kad moteris nebuvo asmuo, bet daiktas, į kurį tėvas arba vyras turėjo nuosavybės teisę. Meilės dalykai buvo išimtinai vyrų rankose. Įdomu tai, kad vis dėlto aptinkama dar ir tokių rabinų posakių, kurie išreiškia pagarbą moteriai bei parodo jos vertę, tačiau teigiami atsiliepimai apie moterį labiau adresuojami ištekėjusioms, kadangi tik ypatingas jos kaip žmonos ir motinos pašaukimas teikė jai šią pagarbą.
Lyčių nelygybė galėjo būti panaikinta tik šimtmečių darbu. XIX šimtmetyje pasiekta galutinė pergalė įgyvendinant moterų lygias teises bei galimybes, ir galiausiai tai reiškė asmenų juridinę ir politinę laisvę nepaisant lyčių.
Nepaisant iškreipto krikščioniškojo požiūrio, nėra jokios prasmės kreiptis į deivių motinų kultūras. Jos yra tiktai anoniminio vaisingumo ir beasmenės reprodukcijos simboliai. Šios deivės nieko nesako apie socialinį moterų statusą. Iš tikrųjų matriarchato kultūrų tyrinėjimai atskleidė „nekorektiškų“ siurprizų.
Pavyzdžiui, tai, kad moterys buvo išskiriamos iš juridinės ir politinės hierarchijos. Žinoma, egzistuoja moteriškojo vaisingumo galia, erotinės galios žavesys, tačiau šiuo požiūriu moteris yra tik savo biologijos funkcija. Daugelis senųjų deivių motinų statulų turi didžiulį kūną, tačiau yra beveik be galvos, o moterį įvardijančios sąvokos daugelyje kalbų kilusios iš gimties organų pavadinimų.
Sumaištis: moterų teisės
Kai 28 metų Ašdodo gyventoja Tanya Rosenblit prieš keletą metų įlipo į Jeruzalėn vežantį autobusą, ji sukėlė tikrą sumaištį, nes atsisakė paklusti religingam keleiviui, paprašiusiam ją sėstis autobuso gale. Dauguma radikaliųjų ortodoksų, dar vadinamų haredimais, įsitikinę, jog kuklumas neturėtų leisti moterims sėdėti autobuso priekyje kartu su vyrais. Gana įprasta matyti tokius segreguotus autobusus, kur moterys spiečiasi dažnai sausakimšame autobuso gale, o štai priekyje, kur esą vieta vyrams, pilna laisvų vietų. T. Rosenblit Izraelyje tapo savotiška įžymybe. Segregacija autobusuose puikiai įkūnija patį moterų diskriminacijos faktą, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė.
Tenka pripažinti, kad anuomet vyras turėjo kur kas didesnes galimybes. Tai ir sukėlė sumaištį tarp vyrų ir moterų. Sugriovė iki tol buvusius stereotipus. Tikriausiai sutiksime, kad feminisčių judėjimai iš dalies palengvino moters gyvenimą. Tačiau kada pasakyti kovai „Stop“? Feminizmą turbūt galima vadinti sėkmingiausia revoliucija žmonijos istorijoje. Tačiau iki šiol nerimą kelią tokios skaudžios problemos kaip prekyba moterimis, smurtas prieš moteris.
Atrodytų, ko skųstis turi, šiuolaikinė moteris, ji turi darbą, namus, automobilį. Taip pat vyrą, su kuriuo augina vaikus. Ji mokėsi universitete ir gavo šiuolaikišką išsilavinimą. Tarkime, jai 34 m., ir ji nesiskundžia sveikata. Taip pat mėgaujasi laisve, apie kokią jos prosenelė galėjo tik svajoti.
Tačiau kas vyksta su šiuolaikine moterimi? Jei iki 30 m. ji neišteka, visi aplink ima nerimauti, nors moteris galbūt nemažai pasiekusi profesinėje srityje. Visi lengviau atsikvepia, kai ji vis dėlto išteka. Bet jei iki 35 m. moteris nepagimdo vaikelio, geranoriai susirūpinę ima klausinėti, ko ji delsia, ir siūlyti adresą žinomo nevaisingumo specialisto. Vaikeliui gimus, padėtis tampa dar prastesnė – jauna moteris įstoja į keistą klubą, kurio nariai privalo suderinti profesionalią karjerą ir tėvų pareigas. Tai ištisa viešo elgesio kodų sistema, kuri reikalauja iš jaunos moters būti išsilavinusia motina ir kvalifikuota profesionale, tuo pat metu rūpintis išvaizda ir atrodyti seksualiai.
Kada pasakyti kovai „Stop“?
Ar jums neatrodo, kad kovojama dėl lyčių lygybės su prielaida, kad moters vertė yra mažesnė nei vyriškosios lyties? Pirmiausia, pačios moterys turime suvokti, kad mes lygiai tokios pačios vertingos kaip vyrai, nei mažiau nei daugiau. Galbūt lygių galimybių problemos daug dažniau egzistuoja mūsų pačių galvose nei visuomenėje. Jei moteris už tą patį atliktą darbą uždirba mažiau nei vyras, ar jos vertė mažesnė?
Ar manote, kad jaunos mamos kvalifikacija yra menkesnė nei vyro? Taip, tai neteisinga, bet, ar moters vertė yra mažesnė nei vyro? Jei jūs galvojate, kad lyčių kvotos diegiamos įmonių valdybose, partijų sąrašuose yra teisinga, galbūt jūs ir šiandien manote, kad vyrai yra aukštesnės vertės, ir jie turi teisę nuspręsti, kokia kvota šiandien reikalinga moterims. Galbūt šiandien mes žmogaus vertę matuojame remdamiesi tik rinka. Galbūt prieš pradedant spręsti lyčių lygybės klausimus, pirmiausia, turėtume suvokti, kas yra žmogus. Taigi kada pasakyti kovai „Stop“?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
